Kokybiška renovacija gali pailginti daugiabučio eksploatavimo trukmę iki 40 metų

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto Rolando Marcinkevičiaus, pastato gyvavimo ciklo pailgėjimą lemia atnaujintos šilumos izoliacijos konstrukcijos: fasadai, stogai, grindys, kurios saugo jį nuo drėgmės, šalčio ir temperatūros svyravimų. Patikimą ir saugų veikimą ilgą laiką užtikrina ir atnaujintos inžinerinės sistemos bei sandūrų, perdangų ir balkonų sustiprinimas – konstrukcijos tampa atsparesnės mechaniniam ir atmosferos poveikiui.

Senų daugiabučių defektai dažniausiai skirstomi į konstrukcinius ir inžinerinius. Konstrukciniai pažeidimai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus – plyšius, iškritusią mastiką, nesandarias siūles. Taip pat dažnai fiksuojami išorinių ir rūsio sienų, stogų, balkonų konstrukcijų pažeidimai.

„Inžinerinės sistemos taip pat kelia problemų. Šildymo sistemose neretai pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, naudojami pasenę ar visiškai neautomatizuoti šilumos punktai, neefektyvūs vamzdynai. Kita kritinė sritis – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra. Kadangi vamzdynų sistemos senos, surūdijusios ar susidėvėjusios, dažni avariniai atvejai. Problemų kyla ir dėl pasenusių ventiliacijos sistemų, šiuolaikinių buitinių poreikių neatitinkančios elektros instaliacijos“, – teigia R.Marcinkevičius.

Senų daugiabučių defektai atsiranda dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip pastato amžius, klimato sąlygos ir konstrukcinių sprendinių savybės. Anot Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos kate– dros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, ne mažiau svarbi ir pastato priežiūros kokybė.

„Jei stogas leidžia ir sprendimas atidedamas penkeriems metams, natūralu, kad žala tik didėja. Kol gyventojai nesuvoks, kad įsigiję butą jie tampa viso namo savininkais, atsakingais ne tik už savo sienas, bet ir už stogą, fasadą, laiptinę ar pamatus, tol turėsime problemą. Neatsakingas požiūris lemia neveiklumą, o neveiklumas – rimtus pažeidimus, kuriems šalinti galiausiai prireikia nebe renovacijos, o rekonstrukcijos“, – tikina doc. dr. A.Šneideris.

Jeigu konstrukciniai ir inžineriniai defektai nėra laiku identifikuojami ir pašalinami, kyla pavojus gyventojų saugumui, o pažeidimų šalinimas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.

„Viena pavojingiausių pasekmių – avarinės būklės balkonai, kurie gali nukristi. Jei pastatas tampa nesandarus, šaltis skverbiasi į vidų, didėja drėgmė. Drėgmei kylant, sienos pradeda šalti dar labiau, atsiranda pelėsis – tai kelia ne tik diskomfortą, bet ir pavojų sveikatai“, – teigia doc. dr. A.Šneideris.

R.Marcinkevičius pratęsia, kad per nesandarias sienas ir stogus pastatas praranda iki 40 proc. daugiau šilumos. Netvarkomi vamzdynai ar laidai ilgainiui gali lemti patalpų užpylimą vandeniu ar gaisrą. O kuo ilgiau delsiama, tuo labiau didėja remonto apimtis ir kaina.

„Daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų įtakos pastato eksploatacijai. Nors ne visada įmanoma atkurti pradinį tvirtumą, renovuotas pastatas gali būti net patvaresnis ir efektyvesnis nei buvo“, – tikina APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.

Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuokapva.lt, arba pasikonsultuoti tel. +370 614 99 699.

Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.