Už renovacijos kokybę ir defektus atsako statybos rangovas, o įsipareigojimų vykdymą užtikrina draudimas

Visiems matomiems statinio elementams – sienoms, langams, stogui – taikoma penkerių metų garantija. Paslėptiems statinio elementams, tokiems kaip konstrukcijos ir vamzdynai, galioja dešimties metų garantija. Jei nustatomi tyčia paslėpti defektai, jiems taikomas 20 metų garantinis laikotarpis.

„Baigus renovacijos darbus rangovas privalo pateikti garantinio laikotarpio draudimą, galiojantį trejus metus nuo objekto atidavimo naudoti dienos ir sudarantį 5 proc. statybos darbų vertės. Jei po renovacijos atsiranda defektų, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į projekto administratorių, kuris užtikrina defektų šalinimą. Jei rangovas vengia taisyti defektus, administratorius gali samdyti kitą įmonę, o išlaidos padengiamos garantinio draudimo lėšomis“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Daugiabučio namo gyventojai kasdien stebi renovacijos darbų eigą ir pirmieji pastebi galimus trūkumus. Todėl labai svarbu, kad bet kokie nesklandumai ar pažeidimai būtų nedelsiant užregistruoti, – padarytos nuotraukos, užrašytos datos, aplinkybės ir detalės. Kiekviena, net ir maža, smulkmena gali būti itin svarbi sprendžiant ginčus dėl darbų kokybės.

„Pastebėjus nesklandumų ar galimų pažeidimų pirmiausia reikėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių – jis atsakingas už darbų koordinavimą, informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą tarp visų proceso dalyvių. Jei administratorius nereaguoja į gyventojų prašymus, jie gali drąsiai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, – pasakoja E.Petrauskas.

Baigus statybos darbus jų kokybę ir atitiktį techniniam darbo projektui tikrina VTPSI sudaryta komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, surašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Prieš išmokant valstybės paramą APVA atestuoti specialistai papildomai patikrina, ar visos investicijų plane numatytos priemonės įgyvendintos, ir įvertina jų kokybę.

„APVA atlieka ir planines statybos patikras. Dažniausiai nustatomi nedideli pažeidimai, tokie kaip netinkamai laikomi statybos produktai, neužtikrinta jų apsauga nuo oro sąlygų, nesutvarkyta statybvietė, trūksta informacinio stendo. Taip pat pastebimos nesurinktos šiukšlės, išmėtyti darbo įrankiai ar palikti elektros kabeliai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje ir saugioje aplinkoje galima užtikrinti aukštą darbų kokybę“, – teigia APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.

Šiemet APVA gavo beveik 30 gyventojų kreipimųsi dėl galimų renovacijos darbų pažeidimų.

Dažniausiai skundžiamasi dėl darbų organizavimo ir kokybės tada, kai gyvenamosiose patalpose stiklinami balkonai, keičiami langai, radiatoriai, šildymo sistemos stovai, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai. Dalis nepasitenkinimo kyla dėl to, kad šie darbai užsitęsia ir žmonėms sukelia nepatogumų. Vėliau sulaukiama nusiskundimų dėl galimai nebaigtų darbų ir defektų, naudojamų technologijų tinkamumo, medžiagų kokybės.

Šiuos klausimus pirmiausia turėtų spręsti statybos darbų rangovas ir renovacijos projekto administratorius bendradarbiaudami su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu. Tačiau jei gyventojams nepavyksta susikalbėti su atsakingais asmenimis, į problemų sprendimą įsitraukia APVA atstovai.