„Neskaičiuoju kadencijos pradžios ar pabaigos. Svarbu, kad pastatytume šį projektą ant bėgių, kur kelio atgal nebebūtų“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo Vilniaus meras V. Benkunskas ir pripažino, kad nuolat girdi dvejones dėl šios brangiai kainuojančios iniciatyvos.
Savo ruožtu buvusios projekto plėtotojos akcijas perimti ketinančios nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, jog verslo tikslas įprastai yra užsidirbti pinigų, tačiau šiuo atveju ambicija esą didesnė – atkurti pasitikėjimą ir įrodyti, kad jau ketvirtą dešimtmetį statomą stadioną įmanoma užbaigti.
– Europos Komisija (EK) pritarė nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams. Sulaukus šios išvados nutarėte projektą atnaujinti. Kodėl ta išvada buvo tokia svarbi? – pasiteiravo politika.lt V. Benkunsko ir A. Avulio.
V. Benkunskas: Be EK išvados negalėjome tęsti projekto. Pats sutarties pakeitimas yra iš dviejų dalių: pirma dalis yra kainų indeksavimas dėl karo Ukrainoje, infliacijos, energetikos krizės, visų medžiagų brangimo.
Tos kainos, kurios buvo fiksuotos prieš septynerius metus, jau neatitiko realybės, dėl to reikėjo jas indeksuoti, ir EK turėjo patikrinti, ar viskas tinkamai indeksuota, suskaičiuota, ar tie pagrindai, kurie yra nurodyti, yra teisėti, ar nėra ko nors išpūsto.
Antra dalis yra pakeitimai, kuriuos taryboje esame apsisprendę padaryti. Tai yra patį stadioną plėsti iki 18 tūkst. vietų, padarant jį didžiausią Baltijos šalyse, taip pat yra kelios sporto arenos modifikacijos.
Šitie dalykai turėjo būti patikrinti, nes tai bet kuriuo atveju yra ir valstybės pagalbos klausimas. Be to mes negalėjome judėti į priekį.
– Kaip veikia pats finansinis modelis? Kaip atrodo sutarties esmė?
A.Avulis: Čia labai geras pasiūlymas. Jau pusantrų metų siūlau, bet niekas nepriima. Jei čia yra geras uždarbis, tai kviečiu ateiti ir padaryti arba prisijungti.
Čia, žinoma, sarkastiškai kalbu, nes kai kurie politikai bando man prisegti, kad kažkas ateina kažko užsidirbti. Iš tikrųjų aš ateinu į šį projektą su vienu tikslu – jį užbaigti.
38 metus statomas stadionas. Tikrai pateksime į Lietuvos rekordų knygą, nes nėra nė vieno pastato Lietuvoje, kuris būtų statomas taip ilgai.
Jeigu kam nors kyla abejonių, ar kaina ne per didelė, ar galima padaryti pigiau, tai visus kviečiu. Prašom, ateikite, parodykite, kaip tai padaryti.
Arba galiu užleisti savo vietą tam, kuris gali nueiti šiandien į banką pasiskolinti 100 mln. eurų, pasamdyti dar kelias statybų įmones ir per dvejus su puse metų pastatyti tai, ko Lietuva nepastatė per 38 metus.
– Grįžkime prie paties verslo modelio. Kaip tai funkcionuos?
A.Avulis: Pirmiausia yra statyba, o paskui antras koncesijos sutarties etapas – viso sporto komplekso eksploatavimas ir priežiūra. Tai reiškia, kad jame turi vykti varžybos, treniruotės, įvairūs sporto ir kultūros renginiai. Jame numatoma organizuoti labai daug visokių renginių.
Norisi priminti, kad statomas ne tik stadionas. Tai bus didžiausias Lietuvoje sporto kompleksas, kuriame bus dvi gimnastikos salės, bokso ir tinklinio salės, tarptautinius reikalavimus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, kuriame galės vykti tarptautinės lengvosios atletikos varžybos, krepšinio arena.
Visa tai bus skirta vartotojams – suteiks darbo vietų, generuos pinigų srautus. Iš tų srautų ir turi būti išlaikomas šis sporto kompleksas.
Mes dalyvausime tik pirmoje dalyje, tik pastatysime. Vėliau perleisime tiems žmonėms, kurie moka geriau organizuoti renginius ir panaudoti sporto kompleksą. Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ arenoje per metus surengiama 300 renginių. Reikia sugebėti tiek jų padaryti. Jie sugeba, todėl mes su jais kalbėsime, galbūt jie norės toliau tęsti šią veiklą.
– Jeigu jūs dalyvaujate tik pirmajame etape, kokiu būdu miestas su jumis už tą statybą atsiskaito?
A.Avulis: Miestas atsiskaitys, kai bus užbaigtos statybos ir kai parodysime, kad pastatėme viską taip, kaip nurodyta koncesijos sutartyje.
O per du kartus bus sumokėta ta suma, kuri šiuo metu yra sutarta ir patvirtinta Vilniaus miesto tarybos. Ją taip pat patikrino ir patvirtino EK.
– 155 mln. eurų?
V.Benkunskas: Visa investicijų vertė – 120 mln. eurų plius skolinimosi palūkanos. Po to, kai iki 18 tūkst. vietų padidinome stadioną ir modifikavome, bendra projekto vertė dabar siekia 154 mln. eurų.
Tiek valstybė, ministerija, tiek savivaldybė per 2 metus visą statybų kaštų dalį sumokės koncesininkui. Iki šio momento mes nė cento nesame sumokėję.
– Kas toliau? Darbai vasarą prasideda visu pajėgumu?
A.Avulis: Dabar turime perimti Vilniaus daugiafunkcio komplekso akcijas. Dalis jų priklauso „BaltCap“ antrinei įmonei.
Mes pirksime 100 proc. kompanijos akcijų ir taip įgysime teisę valdyti šį kompleksą.
Kol kas sandoris neįvykęs, dabar vedame intensyvias derybas su „BaltCap“, taip pat su „Naresta“, kuri pradėjo darbus, kalbamės su galimu operatoriumi, kuris galėtų toliau tęsti priežiūrą ir visą šito komplekso valdymą, kai mes jį pastatysime.
Vilniaus daugiafunkciam kompleksui vadovavo milijonines sumas pradanginęs Šarūnas Stepukonis. Mums reikia labai detaliai viską įvertinti, ką jis padarė ir ko nepadarė.
Tikiuosi, kad birželį stadione jau išgirsime statybininkų technikos garsus. Mūsų tikslas – stadioną atidaryti 2027 metų pabaigoje.
– Dalis žmonių sako, kad nebereikia to stadiono, projektas yra morališkai nurašytas.
A. Avulis: Mano tikslas yra atkurti pasitikėjimą, nes žmonės jau netiki. Jau tiek daug žadėta, tiek daug kartų kalbėta. Jis jau keturis kartus statytas ir tris kartus nugriautas. Tai gėdinga.
Mes pristatėme Lietuvoje visko, ko tik norite, – dangoraižių, parduotuvių, mokyklų. Visko turime, bet stadiono – ne. Kaunas – šaunuoliai, padarė.
– O kokia yra galutinė suma? Kiek kainuos mokesčių mokėtojams, tarkime, per dešimt metų, įskaitant koncesiją, nuomą, prisidėjimus? Viešojoje erdvėje kalbama apie 250 mln. eurų.
V. Benkunskas: Tikrai ne. 154 mln. eurų yra fiksuota investicijų vertė – tai yra ir investicijos į statybas, ir skolinimosi lėšos.