„Keliautojų nameliai“ tai iniciatyva, kurios metu savanorių komanda antram gyvenimui prikelia apleistus pastatus, kad keliautojai po Lietuvą galėtų apsistoti išskirtinėse vietose.

Anot Karolinos Želvės, įgyvendinant šį sumanymą, tikrai neįvyko oranžinis dviračių likimas, viskas veikia taip, kaip buvo sumanę.

„Nameliai yra naudojami, daugybė žmonių prisijungia prie jų atstatymo, remonto ir, turbūt, tai rodo, kad Lietuva jau senai yra šiek tiek kitokia negu galbūt mes dar norim tą stereotipišką įsivaizdavimą savyje turėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Tvarumo ministerija“ pasakojo „Keliautojų namelių“ įkūrėja ir vadovė Karolina Želvė.

Studijuodama tvarų turizmą Švedijoje, Karolina sugalvojo idėją – Lietuvoje sukurti keliautojų namelius. Ši iniciatyva gyvuoja jau antrus metus. Per tą laiką savanorių komanda naujam gyvenimui prikėlė net 8 apleistus pastatus – dabar juose gali apsistoti kiekvienas, keliaujantis po Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:35593967]]

Kodėl reikia tokių namelių?

Karolina pasakoja, kad Lietuvoje tikrai neturim tokių milžiniškų gamtos teritorijų, kur tie nameliai būtų reikalingi kaip tam tikra priebėga nuo stichijų ar išgyvenimo garantas. Tačiau, anot jos, tikslas tikslas buvo įveiklinti nenaudojamus pastatus, kurių Lietuvos regionuose yra tūkstančiai.

„Norėjome įveiklinti juos ir atverti ne turistinę Lietuvos dalį bei pakviesti keliautojus eiti ten, kur galbūt nėra lankomiausių objektų, nutiestų pažintinių takų, nes tikra Lietuva yra ten ir taip pat, žinoma, skatinti keliavimą tvariai.

Tai yra žygeivystę, važiavimą dviračiais. Bet kuriuo atveju visa tai Lietuvoje labai plečiasi, žygeivių daugėja, važiuojančių dviračiais daugėja, tai natūraliai matėm, kad yra poreikis tokioms vietoms ne tik, kad mums patiems tas įdomu, bet keliautojai, man rašant magistrinį tyrimą, labai aiškiai išreiškė, kad yra didžiulis poreikis tokių nakvynės, apsistojimo, trumpo sustojimo vietų, kad jos būtų paprastos naudoti ir būtų ne prabangios, o tiesiog gultas ir stogas virš galvos“, – kalbėjo Karolina.

[[ge:lrytas:lrytas:36832025]][[ge:lrytas:lrytas:36742586]][[ge:lrytas:lrytas:36950503]][[ge:lrytas:lrytas:36886326]]

Kas dažniausiai apsistoja keliautojų nameliuose?

Karolina pastebi, kad tipinis keliautojas yra toks, kuris geba ir savimi pasirūpinti, ir keliautojų nameliu.

„Mes tokius ir kviečiame, nes išties keliautojų nameliai nėra kaimo turizmo sodyba, kur tu rasi švarią patalynę, rankšluosčius ir tau dar ir pusryčius iškeps iš vietoje užaugintos produkcijos. Keliautojų namelyje tu pats ir malkas pasiskaldai, ir iš šulinio pasisemi vandens kibirą, ir dar palieki, kaip mes sakom, gražiau negu radai kitam keliautojui.

Tai reiškia, kad turi mokėt savimi pasirūpinti, tai reiškia ir krosnį ar krosnelę užsikurti pasišildyti, ir maisto pasigaminti ant laužo ar krosnies. Ir taip pat tu turi mokėti visa tai palikti gražiai kitam.

Tai kai kurie keliautojų nameliai ir yra šiek tiek toliau nutolę nuo labai lengvai privažiuojamojo kelio, todėl reikia atžygiuoti iki jo, tai yra skirta būtent tokiems žmonėms ir matom, kad būtent tokius ir prisikviečiam, nes kiti keliautojai ieškosi jų poreikius atitinkančių pastatų, o šitie nameliai yra būtent tokiems drąsiems ir stipriems“, – apie keliautojus pasakojo Karolina.

Kaip galima patekti į namelius?

„Keliautojų namelių“ įkūrėja sako, kad nameliai yra atviri tuo atžvilgiu, kad ten laukiama visų keliautojų, tačiau jie yra rakinami.

Ji paaiškino, kad atvykę prie tokio namelio keliautojai ras jį užrakintą, tačiau šalia durų visuomet yra QR kodas, kurį nuskaičius atliekama registracija.

„Toks yra pirmas žingsnis, kurį privalo padaryti visi keliautojai: užsiregistruoti, užpildyti, kas atvyko, kiek žmonių ir padaryti mokėjimą. Padarius visus šiuos veiksmus, tu gauni į telefoną durų kodą durims atrakinti, o jau tuomet naudojiesi tuo nameliu, paskui jį sutvarkai, viską išplauni, sudėlioji ir palieki gražiau nei radai. Užrakini ir išvyksti toliau. Tai labai paprasta“, – paaiškino Karolina.

Ar galima keliautojų namelį užsirezervuoti?

Karolina atkreipia dėmesį, kad namelio užsirezervuoti iš anksto negalima: „Mūsų principas yra toks, kad keliautojų nameliai yra tam tikri žygeivių, keliautojų, bendruomenės centrai. Tai reiškia, jeigu tu naudojiesi tuo nameliu ir atvyksta dar viena keliautojų grupė, tuomet taisyklės yra tokios, kad visiems reikia surasti vietos.

Jeigu jau ant gulto ar lovos jos nebėra, tai visada galima rasti kilimėlį išsitiesti ten ant grindų kažkur šalia ir panašiai, jie labiau primena tas kalnų trobeles, kur visi gali užeiti, visi gali pasislėpti, susišildyti, pernakvoti.“.

[[ge:lrytas:lrytas:37729198]]

Ar saugu apsistoti keliautojų nameliuose?

Kalbėdama apie saugumą, Karolina pažymi, kad taip. „Mano nuomone, tas saugumas yra lygiai toks pat, kaip bet kuriose kitose Lietuvos viešose vietose. Čia labai subjektyvus klausimas, nes jeigu tau atrodo, kad saugu Lietuvoje yra, pavyzdžiui, stovyklauti stovyklavietėje prie ežero, kur dažnai irgi nebūna gero ryšio kažkur miškuose, kur kiti žmonės gali šalia tavęs pasistatyti, palapinę, būti, nakvoti arba tau atrodo saugu nakvoti hostelio (viešbučio) kambaryje, kur kiti žmonės šalia tavęs, tai lygiai taip pat yra keliautojų nameliai.

Tai yra tokia erdvė, kur gali kiti užeiti, bet žvelgiant į Lietuvos saugumą, aš manau, kad mes esam labai saugi šalis, o nameliai yra rakinami. Tiek tu gali iš vidaus užsirakinti, jeigu naktį baisu, kad vilkas neateitų apsinakvojus, tai aš šiaip tikrai nesam turėję situacijų, kai kažkas susidūrė su kažkokiais saugumo klausimais“.

Nameliai – įvairių dydžių

Vienas mažiausių namelių – vos 25 kv. m batsiuvio namelis, tačiau jis, pasak Karolinos, dar nėra mažiausias. Ji papasakojo, kad neseniai atidarytas naujas Šironijos namelis, kuris yra apie 20 kvadratinių metrų.

Tai vienas kambarys, kuriame telpa stalas su indauja ir 3 lovos bei krosnelė.

Tačiau Karolina įsitikinusi, kad ne kvadratinių metrų skaičius nusako, kiek dūšelių gali keliautojų namelyje sutilpti.

„Yra 3 lovos, į kurias tikrai gali tilpti keliautojai, dar tiek pat gali ant grindų išsitiesti turistinius kilimėlius, yra didžiulis kiemas, kur irgi galima hamakus išsitempti tarp medžių, galima pasistatyti palapinę. Tai taip, tai nėra pastatai, skirti masei – 100 ar 50 keliautojų. Jie yra maži, kai kurie pastatai – atvirkščiai, kaip dvarelis, turi 6 kambarius ir tu ten vienam gali skaityti knygą, antram papietauti, o trečiam nakvoti“, – vardijo ji.

Kokiais keliais į projektą atkeliauja nameliai?

„Dauguma susiranda mus, bet kai kurių ir paieškom, – atvirauja Karolina. – Išties gaunam daug pasiūlymų tiek iš privačių žmonių, kurie turi sodybas ar šiaip nenaudojamus pastatus, kurių dėl kažkokių priežasčių nenori jų parduoti, bet ir nenori, kad jie stovėtų ir nyktų tušti. Tai labai didelė dalis tokių keliautojų namelių yra būtent tokiu keliu mūsų atrandami, savininkai susisiekia su mumis, tačiau būna, kad ir mes paieškom.

[[ge:lrytas:lrytas:38154916]]

Pavyzdžiui, žinojom apie tokį keliautojų klubą „Kertam kampą“, kur jų klubo nariai lygiai taip pat apleista visiškai pastatą Ignalinos rajone, kaime per 5 metus susitvarkęs, kaip savo klubo būstinę ir žinojom, kad jis yra ir pasiūlėm, galbūt jie norėtų atverti duris ir platesniam tam keliautojui ratui, ne tik klubui, ir jie sutiko. Tai mes šiuo atveju juos kvietėmės, bet dažniausiai susiranda mus tiek žmonės privatūs, tiek ir organizacijos jau kreipėsi taip pat sakydami, mes turim pastatą ir norim, kad jis kažkuo būtų naudingas visuomenei, gal mes galim prisijungti“, – dalijosi Karolina.

„Pelėdos namas“, „Kinas panemune“, „Kertam kampą“, „Spyglys“ – kiekvienas su unikalia istorija

Kiekvienas namelis turi unikalią istoriją, kas ten jame buvo, kodėl tas pavadinimas toks atkeliavęs.

Karolina tikrai galėtų papasakoti apie kiekvieną, bet jai pačiai mieliausias – „Batsiuvio trobelė“, nes nuo jos viskas ir prasidėjo, į ją įdėta daugiausia savanorių darbo, nes nebuvo grindų, stogą reikėjo keisti, langus.

„Ten tiesiog yra tiek daug įdėta darbo, meilės, kad tas pastatas per metus, kol mes jį tvarkėm, tiesiog akyse neatpažįstamai pasikeitė. Iš visiškai apgriuvusio, tokios net lūšnelės, kur jau kai kuriems komandos nariams kilo klausimų, ar čia tikrai verta jo imtis, į tikrai labai jaukų namelį. Ten gyveno batsiuvys, radom batų ir viso ko. Tačiau kiti nameliai irgi turi savo unikalias istorijas“, – prisiminimais dalijasi Karolina.

Dar vienas namelis – „Kinas Panemunė“, kuris yra vienas iš tų pastatų, kuris pats susirado „Keliautojų namelius“.

„Tai yra Panemunės bendruomenės Kaune tvarkomas labai tvariu būdu pastatas. Jie turi ir savo tvarumo deklaraciją – dar kartą panaudoja daugybę dalykų, netgi pastate turi remonto dirbtuves, kur galima atsinešti sulūžusius daiktus ir susitvarkyti. Jie, pamatę, kaip koreliuoja mūsų projektų tikslai, suprato, kad mes galim bendradarbiauti. Be to, kaip tik per jų pastatą eina „Camino Lituano“ piligrimų per visą Lietuvą maršrutas, todėl natūraliai piligrimams tai yra tobula nakvynės vieta. Dabar jau ir apsistoja ten daugiausia piligrimai.

[[ge:lrytas:lrytas:38154911]]

O „B16“ pastatas yra Zarasuose visai prie pat Zaraso ežero apžvalgos rato, tai irgi labai nuostabi vieta ir ten yra buvęs Zarasų statistikos skyrius, lygtai skaičiavimo, tai irgi atrado mus pastato šeimininkai – jie pasakė, kad nori suteikti prasmę tam tuščiam pastatui ir kelių talkų pagalba jis buvo sutvarkytas. Dabar jau irgi laukia svečių“, – apie pastatų atsiradimą pasakoja projekto „Keliautojų nameliai“ įkūrėja.

Kurias vietas labiausiai mėgsta keliautojai?

Ne paslaptis – savaitgaliai yra tos dienos, kai daugiausia keliautojai keliauja, natūraliai ir į keliautojų namelius, tačiau, pasak įkūrėjos, tikrai nereikia įsivaizduot, kad ten atvykus reiks stumdytis alkūnėmis ir kovoti dėl to gulto ar vietos lovoje.

„Šiuo metu, kai projektas pradedamas, žmonės apie jį dar tik sužino. Tikrai keliautojai dažniausiai džiaugiasi vieni visu pastatu – nėra taip, kad būtų daug grupių vienu metu, kai kada pasitaiko, kad kelios grupės, bet kol kas labai irgi pozityvūs apie tai atsiliepimai.

Šiaip nuo projekto pradžios žinom, kad daugiau negu 200 keliautojų jau yra apsistoję nameliuose. Tai turint omeny, kad tik prieš metus atidarėm patį pirmą namelį ir po to pamažu kas kelis mėnesius vis po vieną kitą pastatą prijungdavom (kai kuriuos pastatus atidarėme tik prieš 2 savaites), išvis, man atrodo, net nebuvo juose spėję apsistoti, nes tiesiog lijo.

Gegužė tokia šalta šiemet, tai turėjom virš 200 keliautojų, o maloniausias, toks mieliausias ir, turbūt, dažniausiai naudojamas tai yra „Batsiuvio trobelė“. Aš nežinau, ar dėl to, kad į ją yra tikrai labai daug meilės įdėta, ar dėl to, kad ji labai strategiškai nuostabioj vietoj, tai yra tarp Molėtų ir Ukmergės – netoli Vilnius, Kaunas, todėl galima susiorganizuoti kelionę dviračiais iš šitų didžiųjų miestų, galima nuvažiuoti autobusu, pavyzdžiui, iki Molėtų ir atžygiuoti, yra maršrutas, dvidešimties kilometrų iki trobelės. Tai nežinau, kodėl, bet dažniausiai žmonės nueina į tą trobelę“, – pasakoja projekto sumanytoja.

Gerumo gestų – netrūksta

Karolina papasakojo, kad mažoje „Batsiuvio“ trobelėje užauginti net šeši vaikai. O dabar jau ta vieta ne tik įgyventa, bet ir įdirbta – keliautojai vieni kitiems palieka staigmenų.

[[ge:lrytas:lrytas:38154906]]

„Atvykę apžiūrėti, randame ir knygą paliktą prieš tai buvusių keliautojų, ir kokią puokštę pamerktą ar net vyno butelį. Tokių gerumo gestų keliautojai vieni kitiems nuolat palieka, tada smagu rasti tokį namelį“.

Kiek kainuoja?

Susimokėti už namelį reikia, bet, pasak Karolinos, šis projektas tuo ir unikalus, kad nėra nustatyto tikslaus mokėjimo dydžio.

„Mes labai norėjom, kad tie nameliai būtų prieinami visiems“, – pasakojo įkūrėja.

Anot jos, norisi, kad galėtų apsistoti ir tie, kurie negyvena didžiuosiuose miestuose, negauna didelių algų.

„Tai mes nusprendėm, kad mokestis yra norimo dydžio. Kiekvienas namelis turi rekomenduojamą sumą, kuri yra ar tai 10 Eur asmeniui už naktį, ar 15 Eur, kai ten šiek tiek daugiau patogumų. Bet kai kurie keliautojai daug daugiau palieka, nes nori paremti projektą, nori, kad jis plėstųsi“.

Kviečia prisijungti dzūkus, žemaičius ir suvalkiečius

„Noriu didžiulį komplimentą aukštaičiams pasakyti, nes kažkodėl jie yra aktyviausi ir mums siūlo daugiausia namelių“, – šypsosi Karolina.

Visi šiuo metu projekte esantys nameliai išsidėstę nuo Kauno ir Vilniaus, todėl Karolina kviečia prisijungti ir kitus.

„Norėčiau pakviesti dzūkus, žemaičius ir suvalkiečius, kad irgi pasiūlytų mums namelių, nes išties tose pusėse gavom vos vieną kitą pasiūlymą, kurio dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjome priimti. O aukštaičiai kažkaip labai dosniai sako yra, naudokite, tvarkykit atverkit keliautojams.

[[ge:lrytas:lrytas:38154901]]

Tai mūsų ilgalaikis tikslas, norime, kad namelių tinklas išsiplėstų, kad tikrai namelių būtų visuose Lietuvos regionuose ir kad tai taptų tokia neatsiejama Lietuvos žygeivystės kultūros dalis, keliavimo dalis, kad po dešimtmečio paklausus, kas tai per nameliai – niekam nekiltų klausimų, kaip dabar žmonės savaitgaliais važiuoja į pažintinius takus pasivaikščioti, niekam jau nekyla klausimų nei kas tai yra, nei kodėl tai pažintinis.

Tai norėtųsi, kad ir keliautojų nameliai taptų tokia visiems aiškia, žinoma vieta ir tokia forma keliauti ar apsistoti“.

Prisideda ir savanoriai

Karolina sako, kad prisidėti prie projekto yra daugybė būdų.

„Kai turime pastatą, organizuojame talkas, dažnai kviečiam visus, kas nori. Mūsų „Facebook“ paskyroje yra sukuriami talkų renginiai ir gali visi registruotis“, – paaiškino ji.

Taip pat nameliams ieškoma daiktų. Juose beveik viskas panaudota, kas jau buvo nereikalinga. Žmonės atiduoda nuo krosnelių iki baldų. Karolina pažymėjo, kad net gultus „Batsiuvio“ trobelėje gamino iš „Lelijos“ fabriko durų varčių.

„Tikrai stengiamės daiktus panaudoti antrą kartą, žmonės kiekvieną kartą labai unikalių daiktų mums atiduoda, nes kiekvieną kartą tvarkant namelį prireikia vis skirtingų, kai kuriuose labai keptuvės trūksta (špižinės), o kitame net nėra indaujos arba trūksta kėdžių. Tai aš tiesiog turbūt kviečiu mums rašyti per socialinius tinklus arba elektroniniu paštu labas@keliautojunameliai.lt ir pasiūlyti tų daiktų, kurių žmonės turi ir kurių nebereikia, nes kai kada ieškome indų, kai kada ieškom baldų, kai kada žmonės pasiūlo įrankių, sakykim žoliapjovę. Turėjo žmogus dvi žoliapjoves, nenaudojamas ir padovanojo projektui, kur mums yra didžiulė pagalba prižiūrint tų namelio aplinką, o tai yra ir įrankiai, ir daiktai“, – vardijo įkūrėja.

Kas yra tvarus turizmas?

Pasak Karolinos, tvarus turizmas, turbūt, yra toks turizmas, kuris visų pirma nedaro žalos aplinkai, tiek dabar, tiek žvelgiant į ateitį, bet aplinką suprantant ne tik kaip gamtą, kad nelaužome kažko, neišmindžiojam, bet ir kaip tas vietos bendruomenes, kurios gyvena tose vietose.

„Tai, jeigu vietos bendruomenėms nuo to atsiradusio turizmo yra geriau, o ne blogiau, jeigu jos gali, galbūt, iš to ir finansiškai šiek tiek geriau gyventi, ir turistai negadina jų gyvenamosios aplinkos, nenukenčia tų vietų žmonių gyvenimo kokybė, bet pagerėja, atsiranda naujų socialinių ryšių, jie gali kažkuo pasidalinti, kažką gauti ir, žinoma, nėra trikdoma gamta bei nėra, galbūt, naudojami resursai sukurti naujiems daiktams turistams, patenkinti jų poreikius dėl to.

[[ge:lrytas:lrytas:38154899]]

Keliautojų nameliai ir atliepia tvarumo idėją, kad mes nestatom naujų pastatų, mes nestatom naujų namelių, kurie galbūt ir būtų gražesni, dideliais langais, labai modernūs, nudažyti madingomis dabar skandinaviškomis spalvomis, bet mes stengiamės to nedaryti, nes žinom, kad yra daugybė resursų, kuriuos galime įveiklinti iš naujo ir kam vėl statyti naujai, kai yra jau panaudojama tai, kas yra sena.

Ir, žinoma, dar tvariam turizmui labai svarbu, kokiu būdu tu keliauji, ar tu skrendi lėktuvu, ar tu žygiuoji. Tai mes labai norim kuo mažiau taršius būdus skatinti. Ir keliautojus kviečiam būtent taip atvykti į keliautojų namelius – ne automobiliu važiuoti, bet geriau autobusu arba atžygiuoti, arba važiuoti dviračiu“, – apibendrino „Keliautojų nameliai“ įkūrėja.

[[ge:lrytas:lrytas:38229455]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Lietuvoje plinta naujas reiškinys: siūlomi maži namai, kuriuose viskas vyksta kitaip