Keliskart ant to paties grėblio užlipusi Kauno valdžia vėl taikosi jį užminti – nusprendė perimti net 45 žemės sklypus Aleksote. Ankstesni bandymai perimti privatų turtą dažniausiai baigdavosi teisme.

Šurmulys kilo po to, kai Kauno taryba nusprendė, kad reikia paimti 45 sklypus ar jų dalis šioje žemėje planuojant tiesti apie poros kilometrų ilgio Europos prospekto tęsinį iki tarptautinės automagistralės „Via Baltica“.

Kauno politikams priėmus šį sprendimą savivaldybės administracijos direktorius gavo įgaliojimus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) teikti prašymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Sprendimo projektą savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius parengė remdamasis šiemet patvirtintais detaliojo plano sprendiniais ir ekspertų žemės paėmimo būtinumo pagrindimu.

[[ge:lrytas:lrytas:34359859]][[ge:lrytas:lrytas:36574799]][[ge:lrytas:lrytas:37436486]][[ge:lrytas:lrytas:37640232]]

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, sausį patvirtintame detaliajame plane projektuojamas apie 19,8 hektaro ploto žemės sklypas, skirtas 2,3 kilometro ilgio Europos prospekto tęsiniui nuo Marvelės upelio iki Vakarinio aplinkkelio.

Planuojama keturių eismo juostų gatvė su jungiamaisiais keliais, viešojo transporto stotelėmis, pėsčiųjų ir dviračių takais, želdynų juostomis, projektuojant žiedines sankryžas su Briuselio ir Juodelynės gatvėmis.

Tam visuomenės poreikiams numatoma paimti 45 fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančius žemės sklypus ar jų dalis, iš viso – apie 17,2 hektaro ploto.

Nežino, kiek reikės lėšų

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tado Metelionio teigimu, paimamų sklypų vertė paaiškės po nepriklausomo vertinimo, tuomet savininkams bus siūloma parduoti žemę miestui.

„Bus atliekami vertinimai tų nuosavybės dalių, kurios yra reikalingos naujam aplinkkeliui įrengti, ir bus komunikuojama su savininkais dėl to turto įsigijimo savivaldybės vardu“, – pranešė T.Metelionis.

Pasak jo, sklypų vertė nėra žinoma, nes ji skaičiuojama tik nepriklausomiems turto vertintojams juos įvertinus.

Anot savivaldybės atstovų, transporto infrastruktūros bendrovės „Tyrens Lietuva“ šiemet kovą parengta analizė atskleidė, kad įrengus gatvės tęsinį būtų padarytas teigiamas poveikis teritorijos vystymo darnai, ekonominei ir socialinei aplinkai.

Specialistai jau apskaičiavo, kad nusprendus pratęsti Europos prospektą Kauno savivaldybės administracijos sąnaudos 2025–2059 metais sudarytų apie 33,3 mln. eurų.

Sprendimas tapo staigmena

Buvusi ilgametė Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė priminė, kad projektas įrengti patogią sąsają su automagistrale „Via Baltica“ buvo numatytas labai seniai, nes įrengta tik dalis Europos prospekto.

„Europos prospekto tęsinys būtų logiškas sprendimas, tokia vizija buvo dar 2004-aisiais atidarant esamą prospekto dalį“, – sakė L.Navickienė.

Pasak jos, savininkams visada kyla abejonių dėl paimamo turto, pirmiausia – kiek jis bus įvertintas.

Kai greta Kauno buvo tiesiama „Rail Baltica“ geležinkelio linija, dalis kaunietės pažįstamų žmonių net džiaugėsi galimybe parduoti žemės sklypus.

L.Navickienė negirdėjo jokių atgarsių iš aleksotiškių dėl miesto tarybos sprendimo, tačiau ji tikino ligi šiol pati apie miesto valdžios sprendimą išvis nebuvo girdėjusi. Tikėtina, kad nieko nežino ir dauguma vietos gyventojų, ir net turto savininkų.

„Prieš priimant sprendimą turbūt turėjo vykti pokalbiai su bendruomene, surengta kokia nors apklausa, pokalbiai apie turto paėmimo sąlygas bei kainas.

Nežinau, ar būta kažkokių susitikimų“, – svarstė žinoma kaunietė.

Nusitaikė į Linkuvos dvarą

Beveik visi ankstesni Kauno savivaldybės bandymai paimti turtą visuomenės poreikiams baigėsi teisiniais ginčais, kurie tęsiasi ne vienus metus.

Viena garsiausių – Linkuvos dvaro statinių istorija.

Miesto taryba dar 2023-iųjų rudenį nusprendė visuomenės poreikiams paimti statinius, esančius Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritorijoje, ir sudarė dešimties perimti planuojamų objektų sąrašą. Jame atsidūrė mechaninės dirbtuvės, dvi veršidės, sandėlis, keturi ūkiniai pastatai, kluonas ir karvidė.

Linkuvos dvaro sodybos rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo paversti daugiabučiu, kuriame gyvena 10 šeimų.

Joms priklausančio turto nebus siekiama perimti.

Norą išpirkti kitą turtą savivaldybės atstovai motyvavo siekiu sutvarkyti 15 hektarų plote esantį šabakštyną, išsaugoti dvaro teritorijoje išlikusius paveldo objektus ir sukurti kauniečiams skirtą žaliąją erdvę.

Joje žaliuotų atnaujintas parkas su vandens telkiniais, galbūt atsirastų erdvė koncertams, vaikams skirta žaidimų aikštelė, mat Šilainių rajone gyvena apie 50 tūkst. žmonių, o žaliųjų zonų beveik nėra.

Susitarti niekaip nepavyko

Sovietmečiu statytus 9 pastatus Linkuvos dvaro teritorijoje daugiau kaip prieš du dešimtmečius įsigijo bendrovė „Fudo“.

Pasak „Fudo“ valdybos pirmininko Gintaro Aleknavičiaus, daugybę metų bandyta suformuoti žemės sklypą ir imtis didelio projekto – senelių namų, daugiafunkcio kultūros centro, teniso aikštynų statybos.

Bendrovės atstovai Kauno savivaldybei teikė įvairius pasiūlymus, projektus, architektūrinius sprendinius, tačiau visais atvejais atsimušė į sieną.

Bendrovės teisininkai Kauno tarybos sprendimą paimti turtą visuomenės poreikiams apskundė Regionų administracinio teismo Kauno rūmams ir išdėstė daugiausia tuos pačius argumentus.

Bendrovės „Fudo“ atstovai akcentavo, kad pareiškėja taip pat yra investavusi ir investuoja į jai nuosavybės teise priklausančių statinių būklės pagerinimą bei priežiūrą.

Kauno savivaldybės atstovai teisme pareiškė, kad miesto taryba priėmė tik tarpinį procedūrinį administracinį aktą – sprendimą, kuriuo įgaliojo savivaldybės administraciją atlikti Žemės įstatyme nustatytus parengiamuosius veiksmus tam, kad būtų galima teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžios.

Teismas sutiko, kad tarybos sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis turto savininkei bendrovei „Fudo“ teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties nuspręsta bylą nutraukti.

Verslas nesijaučia nukentėjęs

Po tokio teismo sprendimo pernai rudenį prasidėjo tiesioginės derybos, kurių metu sutarta 9 pastatus iš bendrovės „Fudo“ nupirkti už 307,5 tūkst. eurų.

„Viskas baigėsi sėkmingai – pinigus gavome, paspaudėme rankas ir nejaučiame jokios skriaudos“, – tikino G.Aleknavičius.

Savivaldybė dar norėtų nupirkti ūkinį pastatą, kuris priklauso keliems savininkams, tačiau kilo sunkumų dėl kadastrinių duomenų, nuosavybės dalių, savininkų turtinių ryšių. Jeigu formalumus pavyktų sutvarkyti, savivaldybės atstovai svarstytų turtą pirkti taip pat tiesioginių derybų metu.

Per šiuos metus tikimasi parengti techninį projektą, o Linkuvos dvaro teritorijos atnaujinimas galėtų prasidėti 2026-aisiais.

Neleidžia pastato remontuoti

Pirminis Kauno tarybos sprendimas perimti Vytauto parką buvo priimtas dar 2008 metų gegužę, o 2020-ųjų gruodį miesto politikai pritarė siūlymui inicijuoti Vytauto parko bei šalia esančios buvusios Vokietijos konsulo rezidencijos teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Dar po pusmečio politikai pritarė siūlymui įsigyti parke stovinčią neveikiančią kavinę-barą su žemės sklypu, kuri pažymėta Perkūno alėjos 4B numeriu.

Statinys buvo nupirktas, tačiau jau kelerius metus stovi apleistas – sienos ištepliotos dažais, o viduje renkasi valkatos bei narkomanai.

Miesto valdžia ketino išpirkti ir kitus privačius pastatus parko teritorijoje, taip pat inicijavo žemės sklypų detaliųjų planų keitimą.

Paimamo turto sąraše atsidūrė ir bendrovei „Osterodė“ priklausantis pastatas, kuris kartu su žemės sklypu patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-ąja, – teritoriją. Pats 1967 metais iškilęs statinys nėra kultūros vertybė.

Nors po miesto tarybos sprendimo praėjo daugiau kaip ketveri metai, su turto paėmimu susiję klausimai į priekį beveik nepasistūmėjo. Jo savininkai pakliuvo į keistą situaciją – jie jau kelerius metus bando gauti Kauno savivaldybės leidimą atnaujinti pastatą.

Tarnautojai atsisako išduoti tokį dokumentą, todėl ginčas persikėlė į teismą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įpareigojo išduoti leidimą bendrovei „Osterodė“ priklausančio pastato remontui.

Bendrovė dėl šios teisės kovoja jau kelerius metus, o miesto valdžia atsisakymą motyvuoja siekiu paimti visus Vytauto parke esančius statinius visuomenės poreikiams ir atnaujinti erdves.

Bendrovės „Osterodė“ direktorė Diana Balkuvienė stebėjosi, kad jau kelerius metus su Kauno savivaldybe nepavyksta išspręsti paprasto klausimo, o ginčai persikėlė į teismus.

Pasak jos, šiuo metu vyksta net 8 su šiuo klausimu susiję teisiniai ginčai.

„Susidaro įspūdis, kad kažkas yra nusitaikęs į šią vietovę išskirtinėje Kauno vietoje“, – svarstė D.Balkuvienė.

Regi naują vaikų darželį

2023-iųjų rudenį Kauno taryba leido savivaldybės administracijai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl Šiaulių gatvės 30 numeriu pažymėto žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams.

Turtas priklauso bendrovei „Stoties turgus“, kurioje Kauno savivaldybė valdo 51 proc. akcijų.

Miesto valdžia numatė jo vietoje pastatyti vaikų darželį, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, nutiesti Apynių bei I.B.Volfo ir F.Engelmano gatves.

Šiame žemės sklype, nekilnojamojo turto registro duomenimis, stūkso jokios naudos neteikiantis apleistas prekybos ir paslaugų kompleksas, kurio statyba sustojo 2001 metais, įgyvendinus 64 proc. projekto.

Nors sprendimų, ką daryti su Stoties turgumi ir jam priklausančiu apleistu pastatu, ieškota daugiau kaip du dešimtmečius, sumanymas tikrove gali nepavirsti.

NŽT priėmė sprendimą dėl žemės sklypo ėmimo visuomenės poreikiams ir įregistravo žymą Nekilnojamojo turto registre, draudžiančią disponuoti šiuo turtu.

Tarnyba taip pat išdavė reikalavimus paėmimo projektui vykdyti, o savivaldybės administracija viešojo pirkimo būdu nupirko projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugas.

Pasiekė nemaloni žinia

Pernai vasarą bendrovė „Stoties turgus“ kreipėsi į teismą su skundu ir paprašė panaikinti NŽT direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo Šiaulių gatvėje ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Skunde taip pat prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pripažinti netekusiu galios savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl pakeisto žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo.

Regionų administracinis teismas 2024-ųjų gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje pareiškėjos bendrovės „Stoties turgus“ skundą patenkino iš dalies ir panaikino NŽT direktoriaus įsakymą.

Sprendimas kol kas neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas.

Susitikti teisme – nebaisu

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas tikino, kad ne visi bandymai perimti turtą visuomenės poreikiams baigiasi teisme.

„Net ginčui persikėlus į teismą, tai nėra kažkas blogo, nes teismas visada ginčą išsprendžia teisingai“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Jis pripažino, kad yra ir kitas būdas perimti turtą, – tai tiesioginės derybos. Visais atvejais už jį turi būti sąžiningai atlyginama.

„Kartais pasireiškia žmonių godumas arba jie nenori, kad miestas darytų gerus darbus, vyktų jo plėtra, todėl nesutinka perleisti turto“, – kalbėjo D.Valiukas.

Tuomet vykdoma prievartinė turto paėmimo procedūra, kai turtas pereina į valstybės rankas ir perleidžiamas savivaldybei.

Kauno savivaldybės patirtis – dvejopa. Būta atvejų, kai savivaldybė turtą nupirko iš savininkų po derybų, sklandžiai įvyko ir dalis paėmimo procedūrų.

„Daugelį metų tokios procedūros išvis nebūdavo atliekamos, dabar jų atsiranda daugiau, tačiau skaičius nėra toks, kad būtų galima skelbti patikimą statistiką“, – mano D.Valiukas.

Regi optimistinį scenarijų

Daugelis procedūrų yra detaliojo plano rengimo stadijos. Tokiu atveju savininkai gali skųsti patį plano rengimą. Procedūros užsitęsia ir pati paėmimo procedūra nepradedama.

„Kiekvienas atvejis yra labai skirtingas. Pasitaiko situacijų, kai net neskubiname įvykių, nes nėra poreikio to daryti“, – aiškino D.Valiukas.

Jo nuomone, tiesiant Europos prospekto tęsinį reikalinga būtent paėmimo procedūra, nes susitarti su 45 sklypų savininkais ir juos išpirkti būtų nerealu.

„Daugelis savininkų norės patys kuo greičiau parduoti, kad greičiau galėtų atsidalinti sklypo dalis“, – įsitikinęs D.Valiukas.

Jo žiniomis, didžioji dalis yra žemės ūkio paskirties sklypai, todėl turto perleidimas turėtų būti mažiau jautrus. Jeigu šioje teritorijoje yra kažkokių statinių, tai labai nedaug ir jie nėra vertingi.

Patarė devynis kartus pamatuoti

Vidas Adomaitis, advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas:

„Kaskart konkuruoja du Konstitucijos saugomi gėriai – asmenų teisė į nuosavybę ir jos apsauga bei visuomenės poreikiai. Akivaizdu, kad interesai turi būti derinami.

Norint paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, visada būtina įvertinti, ar nėra alternatyvų, ar reikalingas būtent konkretus sklypas, ar to sklypo paėmimas yra proporcingas iškeltam tikslui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo kalbama apie galimybę Kaune paimti žemės sklypą ir jame statyti ligoninę, – tai padėtų užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą ir tai tikrai susiję su viešuoju interesu.

Teismas tąkart pasisakė, kad turėtų būti įvertinta, ar ligoninė gali būti pastatyta tik konkrečioje vietoje, o galbūt gali būti pasirinkta kita vieta. Nebuvo pagrįsta konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinybė.

Sprendimas paimti sklypą visuomenės poreikiams visada turi būti labai atidžiai pamatuotas – reikia įvertinti alternatyvas, būtinybę, sąnaudas paimant nuosavybę ir lyginant su alternatyvomis.

Galima paminėti kelias sritis, kai viešasis interesas yra akivaizdus ir būtinas, – tai kelių tiesimas, geležinkelio linija „Rail Baltica“, šalies gynybai reikalingi projektai.

Neginčiju galimybės savivaldybių lygiu įgyvendinti tam tikrą viešąjį interesą, kuris nusveria privatų interesą. Pastarasis taip pat nėra absoliutus, tačiau už paimamą turtą turi būti tinkamai atlyginta.

Susidaro įspūdis, kad kartais per mažai vertinamos alternatyvos, einama lengviausiu keliu prisidengiant viešuoju interesu.

Valstybės institucijos ir savivaldybės, inicijuodamos procedūras, prisiima ir tam tikrą riziką. Procedūros ir teisminiai ginčai gali pasibaigti jų pralaimėjimu, tuomet patiriama ir nuostolių. Rizikuojama mokesčių mokėtojų pinigais ir ta rizika kartais nėra pamatuota.

Kalbant apie privataus turto paėmimą tinka patarlė: prieš pradedant procedūrą reikia devynis kartus pamatuoti ir tik tuomet pjauti.“

Kaunas vėl nusitaikė į privačią žemę: 45 sklypų savininkų laukia sunkios dienos