Dabar – viskas kitaip. Dukra jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena Vokietijoje, o butas liko tuščias, užmirštas, paliktas nykti. Mama gavo įgaliojimą jį padovanoti – bet net ir tokia dovana, pasirodo, nereikalinga. Nes tas turtas – kaip jau ir ne turtas.
Butas stovi Žeimelyje – pasienio miestelyje Šiaurės Lietuvoje, netoli Latvijos sienos. Iki Pakruojo – apie 40 kilometrų. Namas – tipiškas sovietmečio daugiabutis, dabar jau gerokai nugyventas.
„Stogas kiauras, skudurai padėti, bet po lietaus visvien balos kambariuose. Sienos supelijusios, baldai – sukiužę. Viskas sugriuvę. Aš dar sakiau: kam jam nykti? Bet jis jau sunykęs...“ – kalbėdama su portalu Lrytas situacijos negražino D. Nainienė.
Skelbimas apie dovanojamą butą buvo įdėtas į nekilnojamojo turto portalą – tikintis, kad atsiras žmogus, kuriam reikėtų bent minimalaus prieglobsčio. Per tris dienas susidomėjo devyni žmonės. Keli net atvažiavo į vietą. Tačiau kai pamatė, kas iš tikrųjų siūloma – visi išsigando.
„Vienas vyras viską išsiklausinėjo, jau atrodė, kad ims. Bet dingo. Kita moteris sakė, kad pagalvos – irgi nebeatsiliepė“, – sakė Danutė.
Butas buvo pasiūlytas net ir vietinei seniūnijai – gal galėtų praversti bendruomenės reikmėms? Atsakymas buvo mandagus, bet aiškus: netinka.
Ir tai – ne vienintelė tokia istorija tame pačiame name. Kaimynė, šiuo metu gyvenanti JAV, taip pat dovanoja savo butą tame pačiame daugiabutyje. Lygiai ta pati padėtis: tuščias būstas, kurio nebelieka kam perduoti.
Danutė nesiskundžia, bet ir nesitiki per daug: „Buvo labai gražus. O dabar... niekam nebereikalingas. Gal dar kas atsiras. Nors jau sunku tikėtis.“