Taikomi specifiniai reikalavimai
Kultūros paveldo objektai – tai istorinę, architektūrinę ar estetinę vertę turintys pastatai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Toks statusas įpareigoja išsaugoti jų vertingąsias savybes: vieniems pastatams fasadų apdailą, langus, duris ar balkonų puošybą, o kitiems netgi mūro struktūrą ar spalvinius sprendimus.
„Vienas esminių skirtumų – fasado šiltinimas. Kultūros paveldo daugiabučių sienų iš išorės šiltinti dažniausiai negalima, todėl alternatyva – vidaus šiltinimas. Tačiau gyventojai dažnai nesiryžta šiam žingsniui dėl sumažėsiančio ploto ir papildomų išlaidų“, – teigia daugiabučių namų renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas.
Pasak daugiabučių namų modernizavimo eksperto Edvino Bindoko, projektavimo procesas tokiais atvejais taip pat ilgesnis, tam reikia papildomų derinimų su Kultūros paveldo departamentu ir specifinių ekspertinių žinių. „Reikia atlikti vertingųjų savybių analizę, polichrominius tyrimus, pasirinkti tinkamas medžiagas, o projektus gali rengti tik kvalifikuoti specialistai, dirbantys išskirtinai su kultūros paveldo objektais“, – pasakoja E.Bindokas.
Sudarytos palankesnės sąlygos
Nepaisant specifinių paveldosaugos reikalavimų, sėkmingų kultūros paveldo daugiabučių renovacijos pavyzdžių tikrai yra tiek Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tiek mažesniuose miestuose – Ukmergėje, Trakuose. O šiuo metu galiojantis kvietimas kultūros paveldo daugiabučiams renovuoti numato gerokai palankesnes sąlygas. Įprastiems namams valstybės parama skiriama tik tuomet, kai pasiekiama ne mažesnė nei B energinio naudingumo klasė ir sutaupoma bent 40 proc. šilumos energijos, o kultūros paveldo objektams pakanka pasiekti 25 proc. šilumos energijos sutaupymą.
Butų ir kitų patalpų savininkai prieš priimdami sprendimą dėl namo atnaujinimo gali nesunkiai apskaičiuoti valstybės paramos dydį konkrečiam namui, tereikia namo naudingąjį plotą padauginti iš kvietime nurodyto įkainio. Įkainiai yra du: pirmas taikomas apskaičiuojant valstybės paramą projekto parengimo, statybos priežiūros ir projekto administravimo išlaidoms, o antras įkainis taikomas apskaičiuojant valstybės paramą už įgyvendintas energinį efektyvumą didinančias priemones (atliktus rangos darbus). „Šis kvietimas buvo patikslintas numatant lengvatines sąlygas būtent tam, kad būtų galima padėti išsaugoti kultūros paveldo objektus. Daugelio jų būklė šiandien yra prasta, todėl atsakingai taikant tinkamas priemones tikrai įmanoma ne tik pagerinti jų techninę būklę, bet ir prisidėti prie vertybių išsaugojimo ateities kartoms“, – pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius.
Kodėl svarbu neatidėlioti?
E.Bindokas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė neatnaujinto pastato rizika – jo erozija. Veikiamas klimato, laiko ir žmogiškojo veiksnio jis praranda ir savo kultūrinę, ir funkcinę vertę. „Jei nieko nebus daroma, galiausiai gali nebelikti ko saugoti“, – perspėja daugiabučių namų modernizavimo ekspertas.
Renovacijos metu sprendžiamos ne tik estetinės ar paveldosaugos, bet ir praktinės problemos – nuo drėgmės rūsiuose iki nusidėvėjusių inžinerinių sistemų, vėdinimo sprendimų ar pritaikymo žmonėms, turintiems negalią. „Atidėliojant darbus daugiabučiai toliau praranda vertę ir tampa vis brangesni prižiūrėti ar restauruoti, todėl laiku priimtas sprendimas renovuoti – tai investicija ir į saugumą, ir į kultūros paveldo išlikimą“, – priduria E.Bindokas.
Daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d., raginame apsispręsti dėl renovacijos, rengti investicijų planus ir teikti paraiškas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.