Nesutarimus sprendžia oficialiai
Ilgiausioje Kauno gatvėje stovinčiame dviejų aukštų name su rūsiu ir pastoge yra 11 patalpų. Daugiausiai jų, net šešios, yra negyvenamosios paskirties.
Dėl specifinio namo architektūros projekto įėjimai į antrąjį aukštą yra du: kairiame jo šone patenkama tiesiai į privatų butą, o įėjus per centrinį įėjimą nuo gatvės pusės laiptai veda į butus, priklausančius mamai bei dukrai.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas Ričardas Matonis papasakojo, jog organizacijai nėra žinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis antrame aukšte gyvenančios moterys tapo bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus bei laiptinės savininkėmis. Vienai iš šių kaimynių nuosavybės teise priklauso ir beveik visa pastogė. Būtent šios aplinkybės, anot jo, ir tapo pagrindinėmis kaimynų konflikto priežastimis.
„Istorija prasidėjo tuomet, kai name nuspręsta įkurti odontologijos kliniką. Tam reikėjo gauti gyventojų parašus. Keli savininkai žodžiu išsakė prašymą pritarti jų norimam pastogės įrengimo projektui bei jį finansuoti mainais į sutikimą vykdyti veiklą. Su tokiomis sąlygomis nesutikome, nes atsirastų papildomas krūvis pamatams, visoms komunikacijoms, padaugėtų gyventojų, kiltų nauji mažo kiemo eksplotacijos klausimai. Buvo kreiptasi į teismą ir bylą dėl veiklos vykdymo laimėta“, – pasakojo R. Matonis.
Nauji nesutarimai tarp kaimynų kilo 2023 metais, kai vienas iš dviejų neįrengtos pastogės bendraturčių nusprendė parduoti savo dalį. Pirmumo teisę ją įsigyti turėjusi kita bendraturtė – Ona Pukalskienė – atsisakė pirkti. Tuomet pastogės dalis už 12 tūkstančių eurų buvo parduota kaimynams – Yurii Chopenko ir Olgai Yegorkinai.
Pernai Kauno miesto apylinkės teismą pasiekė ieškinys, kuriuo O. Pukalskienė prašo priteisti jai visą 87,95 kv. m neįrengtą pastogę, esančią Savanorių prospekte 5, Kaune.
„Ieškovė siekia, kad visa pastogė būtų atidalinta jos naudai ir taptų jos išimtine nuosavybe. Už atsakovams priklausančias dalis ji prašo teismo nustatyti 2275,35 Eur kompensaciją, kurią būtų įpareigota sumokėti. Paprastai sakant, ieškovė nori tapti vienintele pastogės savininke, sumokėdama atsakovams atitinkamą piniginę kompensaciją“, – bylos esmę paaiškino atsakovų advokatas Edvinas Sergaitis.
Ieškovė nurodė, jog, siekdama teisingai nustatyti atsakovams priklausančios pastogės dalies rinkos vertę, kreipėsi į nepriklausomą teismo ekspertą, kuris atliko pastogės apžiūrą ir parengė konsultaciją dėl rinkos vertės. Ekspertas nustatė, kad visos pastogės rinkos vertė siekia 20 300 eurų, arba 231 eurą už kvadratinį metrą. Atsakovams priklausančios 9,85 kv. m pastogės dalies vertė apskaičiuota – 2275,35 euro. Ieškovė pabrėžia, kad turi interesą išsaugoti pastogę nuosavybės teise ir yra pajėgi išmokėti šią kompensaciją atsakovams.
Situaciją mato skirtingai
Teismui O. Pukalskienė nurodė, kad vienintelis patekimas į pastogę yra per jos ir dukros butų lubas, todėl nėra galimybės nustatyti naudojimosi objektu tvarkos ar jį atidalinti natūra tarp bendraturčių.
O. Pukalskienė paaiškino, jog 2023 metų liepos pabaigoje registruotu paštu išsiuntė atsakovams pasiūlymą dėl atidalijimo – jai priklausytų visa patalpa, o Y. Chopenko ir O. Yegorkinai būtų sumokėta nepriklausomo teismo eksperto nustatyta kaina. Tačiau atsakovai su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl ji kreipėsi į teismą.
O. Pukalskienės nuomone, kadangi bendrai naudotis pastoge galimybių nėra, racionaliausias, patogiausias ir labiausiai bendraturčių interesus atitinkantis sprendimas būtų objektą jai, kaip 88,8 proc. dalies savininkei, priteisti natūra, o atsakovams skirti piniginę kompensaciją. Teismui pateiktoje pozicijoje nurodoma, jog tokiu būdu būtų supaprastintas ir palengvintas pastogės valdymas bei naudojimasis, nes nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės santykiams su atsakovais, ieškovė galėtų inicijuoti būtinus remonto darbus. Šiuo metu pastogė laikoma avarinės būklės, o pats pastatas įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.
Kauno miesto apylinkės teismas šių metų balandžio 30 d. priėmė sprendimą ir O. Pukalskienės ieškinį tenkino visiškai. Jį Yurii Chopenko ir Olga Yegorkina apskundė. Apeliaciją rašytine tvarka nagrinės Šiaulių apygardos teismas.
Siūlo sau palankią kainą
Y. Chopenko, sulaukęs O. Pukalskienės pasiūlymo parduoti dalį pastogės, tokias pat sandorio sąlygas pateikė ir kaimynei.
„Ji nesutiko su savo pačios pasiūlyta kaina, tad kodėl parduoti savo dalį ir dar už penkis kartus mažesnę sumą nei pirkome turėtume būtent mes?“ – stebėjosi vyriškis.
Jis apeliaciniame skunde išdėstė, kad pastogė šioje situacijoje gali būti padalinta natūra, nes ją padalinus nebūtų sugadinta objekto paskirtis – kiekviena dalis galėtų būti naudojama savarankiškai. Tam pritarė ir advokatas E. Sergaitis, pabrėždamas, jog tokiais atvejais įstatymai ir teismų praktika aiškiai nurodo, kad pirmiausia turi būti siekiama pastogę padalyti natūra, o atidalijimas pinigais leidžiamas tik tada, kai dalinti natūra neįmanoma arba dėl to atsirastų didelė žala.
Be to, anot jo, teismai yra išaiškinę, kad piniginis atidalijimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai bendraturčiai sutinka arba kai viena iš dalių yra labai maža ir praktiškai neįmanoma ja naudotis: „Šiuo atveju pastogė yra padaloma, jos paskirtis dėl to nepasikeistų, todėl pagrindo atidalinti tik pinigais nėra“.
Skunde taip pat minima, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas netgi yra kategoriškai konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas.
„Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nuspręsdamas priteisti ieškovei atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą esant akivaizdžiai išreikštam atsakovų nesutikimui gauti kompensacijos pinigais, pirmosios instancijos teismas grubiai ir iš esmės pažeidė materialinės teisės normas – CK 4.80 straipsnio 2 dalies, CK 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalies, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas“, – nurodoma dokumente.
Įžvelgia pažeidimus
Taip pat dar viena iš priežasčių, pasak advokato E. Sergaičio, kodėl buvo pateiktas apeliacinis skundas, yra ta, kad pasikeitus teismo sudėčiai, byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo. Toks reikalavimas, jo teigimu, aiškiai įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 16 straipsnio 2 dalyje.
„Nors 2024 m. lapkričio 26 d. teismo pirmininko pavaduotojos potvarkiu byla buvo perduota naujai teisėjai, tačiau naujos sudėties teismas net nekėlė klausimo dėl bylos nagrinėjimo iš naujo ir nesikreipė į ieškovės atstovę dėl paaiškinimų“, – paaiškino pašnekovas.
Tokiu būdu, anot advokato, buvo pažeistas Civilinio proceso kodekso 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas, kuris įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti visus įrodymus ir sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti posėdyje.
„Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir leidžia daryti išvadą, kad jau iš anksto buvo susidaryta nuomonė apie bylą – iš esmės ją išnagrinėjo remdamasis tik anksčiau gautais duomenimis, neparodžius jokio siekio išklausyti pačių šalių ar jų atstovų“, – sako E. Sergaitis.
Įrodymų prašė tik vienos pusės
Y. Chopenko nuomone yra ir daugiau aplinkybių, privertusių abejoti teismo sprendimu. Pavyzdžiui, anot jo, nagrinėjant bylą akcentuota, jog jis ir O. Yegorkina nepateikė įrodymų turį lėšų išpirkti pastogę.
„Bet įrodymų nepateikė ir O. Pukalskienė. Ne tik kad gali mums sumokėti kompensaciją, bet ir suremontuoti pastogę. Ir teismui tai neužkliuvo, – pastebi Y. Chopenko, – Mes numanome, kodėl tai vyksta, nes dar tada, kai kaimynė nenorėjo duoti leidimo klinikos veiklai, ji buvo išsakiusi siekį „pakelti“ vieną pastogės pusę taip padidinant bendrą plotą. Suprantama, jog visos pastogės ir stogo remonto lėšos gultų ant visų gyventojų pečių, o pagerintas būtų vieno žmogaus turtas. To nenorime“.
Y. Chopenko išsakė ir nerimą dėl to, kad dabar nei dauguma gyventojų, nei tarnybos negali patekti į pastogę ir ant pastato stogo, nes šiuo metu tai padaryti įmanoma tik per O. Pukalskienės arba jos dukters butus.
Advokatė Raimonda Lazauskienė paaiškino, jog šią situaciją galima išspręsti nustačius servitutą.
„Teisme išsakėme šį norą, bet į jį nebuvo atsižvelgta, – sako Y. Chopenko, – Mano nuomone, galima rasti ir kitų būdų patekti į pastogę – įrengiant išorinę laiptinę ar naudojantis bokšteliu. Sprendimų visada yra, tik noro reikia turėti“.
Kad daugiabučiuose namuose tai turėtų būti padaryta, patvirtina ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Stulginskas: „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai numato, kad pastatuose, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) yra didesnis kaip 10 metrų, būtina numatyti tinkamus vidinius arba išorinius išėjimus ant stogo ugniagesiams gelbėtojams.“
Gaisrinės saugos tikrinimo metu, jeigu nustatoma, kad tokio išėjimo nėra, tai laikoma pažeidimu. Atsakingi asmenys – pastato savininkai, valdytojai ar administratoriai, privalo pašalinti pažeidimą per nustatytą terminą. Už reikalavimo nevykdymą gali būti taikomos administracinės atsakomybės priemonės: bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 344 straipsnį už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus nuo 30 iki 560 eurų. Jeigu pažeidimas kelia tiesioginį pavojų žmonių saugumui, gali būti taikomi papildomi įpareigojimai, pvz., laikinai uždrausti naudoti pastato dalį ar skirti privalomus darbus.
„Kol kas jaučiamės bejėgiai – mūsų turtą norima perimti už tokią kainą, kokia palanki kaimynei. Net sunku patikėti, kad tai iš viso įmanoma. Kaip ir tuo, kad bendrojo naudojimo patalpos gali priklausyti kažkam, todėl niekam nebus įmanoma patekti nei prie svarbiausių komunikacijų, nei ant stogo“, – stebisi Y. Chopenko.
Žurnalistei susisiekus su O. Pakalskiene, ji nei telefonu, nei gyvai plačiau situacijos komentuoti nenorėjo.