Tad, ką reiktų daryti, kad panašios nelaimės nesikartotų?
Saulius Gegieckas, Geologijos įmonių asociacijos vadovas, sako, kad Pasvalio situacija ne vienintelė – atsiranda namų, pastatytų ant durpynų, ar šiaip silpno grunto vietose. Ir daugeliu atvejų, anot jo, viskas baigiasi liūdnai: pradedant persikreipusiu namo fasadu ir nebeužsidarančiomis durimis.
„Pernai į bėdą pateko keli Jonučiuose, netoli Garliavos, stovintys namai. Paaiškėjo, kad jie pastatyti ant durpyno. Ir nors pagrindinės šių namų sienos remiasi į pakankamai tvirto grunto sluoksnius, tačiau grindys ir visos pertvaros kabojo ant durpių.
Ant silpno grunto yra pastatytas ne vienas vasarnamis paežerėse, kur tokio grunto pasitaiko dažniau. Be geologinių tyrimų statyti pastatą tokioje vietoje yra tas pats, kas dalyvauti loterijoje – jos rezultatai gali gerokai nuvilti. Teko matyti ant durpynų pastatytų namų Elektrėnuose, Alytuje ar pajūryje. Dar ir dabar vyksta teisiniai ginčai Telšiuose dėl gyvenamo namo deformacijų. Į procesą įtraukta ne tik statybinė įmonė, bet ir nepakankamus tyrimus vykdžiusios bendrovės specialistai.
Alytuje į bėdą pateko iš piktavalio žmogaus sklypą namo statybai įsigijęs naujakurys. Senasis sklypo savininkas dalį durpių sluoksnio nukasė, pripylė smėlio, suklojo pamatus ir pardavė sklypą. Jį įsigijęs žmogus ant šių pamatų pasistatė namą, kuris vos pastačius sukrypo, o sienos suskeldėjo.
Elektrėnuose gyvenami namai ant durpyno buvo pastatyti per neapsižiūrėjimą. Statant elektrinę ir daugiabučių kvartalus gruntas buvo vežamas ir pilamas į pažemėjimą ant durpingos žemės. Per daugelį metų visi tai pamiršo ir tik šioje vietoje pradėjus statyti individualių namų kvartalą paaiškėjo, kad po viršutiniu supilto molio sluoksniu pilna durpių.
Beje, tai tipinis atvejis, kai detaliai neišnagrinėjus sklypo istorijos papuolama į bėdą. Ne vieną pastatą dėl avarinės būklės teko nugriauti XX amžiaus viduryje Kauno senamiesčio prieigose. Mat upių santakoje daug užpiltų ar užneštų užpelkėjusių senvagių. Panagrinėjus detaliau tokių istorijų rastume beveik kiekviename mieste“, – dėsto specialistas.
Anot jo, to būtų išvengta, jei prieš statant vieno ir dviejų butų namus ar kitus, kad ir nesudėtingus statinius, būtų pasirūpinta inžineriniais geologiniais tyrimais.
„Ši pareiga dabar yra „užkrauta“ projektų vadovams, tačiau individualių namų statybos sektoriuje tie projektų vadovai dažniausiai yra „popieriniai“, jie kartais net nesivargina atvažiuoti iki statybvietės, todėl vienintele tvarką garantuoti galinčia išeitimi taptų privalomi geologiniai tyrimai.
Tačiau Lietuvoje sąlygas diktuoja statybininkai, kuriems bet kokie papildomi darbai tik trukdo sukti pelningą statybų biznį. Ne kartą iš statybininkus vienijančių asociacijų esame gavę pastabų, kad Lietuvoje geotechninių problemų nėra, ir jie patys galintys nuspręsti, kokių ir kur tyrimų reikia, o kokiems pinigų „taškyti“ nebūtina.
Tik kažkodėl pasikliaujant vien statybininkais pradeda smukti namų sienos, grindys ar grindiniai, o nuo grunto sėdimų kenčia ir požeminės komunikacijos bei užsikemša savitakinės nuotekų sistemos“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Pasak jo, ne be nuodėmės yra ir privačių namų projektuotojai.
„Jie iki smulkmenų aprašo kokius langus, duris, laiptus, sienas, stogą turės namas, tačiau statinio pagrindas ir kas žemiau jo – jiems tabu.
Iš dalies tai suprantamą, kažkada senovėje taip ir žemėlapius sudarinėdavo – kur nėra žinių, belieka fantazuoti. Tai ir projektuotojai žemiau žemės paviršiaus prikeverzoja vos ne „monolitinį“ žemės sluoksnį. Geriausiu atveju kukliai parašoma, kad pamatai bus poliniai. O tai dabar labai madinga.
Projektuotojai atsakomybę perduoda statybininkams – tegu jie nusprendžia kur kokius polius kalti ir ar iš viso jų reikia. O kai tyrimų nėra – „aklai“ pasirenkamas statybininkams parankiausias ir pelningiausias variantas arba namo savininkui pigiausias sprendinys.
Didesnės statybų bendrovės yra prisipirkusios galingos technikos, jiems reikia – gylio ir daug kubinių metrų iškasto grunto, nes taip uždirbami pinigai. Knaisiotis dėl kiekvieno namo individualaus pamatų spendimo jiems neapsimoka. Namo statytojams tokiu atveju tenka suktis iš padėties kaip kas išmano: nesusitarus su statybų bendrove, taupant mažinamas polių kiekis arba jie įleidžiami į gerokai mažesnį gylį.
Jei pagrindas pakankamai stabilus, viskas gerai, bet jei geologinės sąlygos sudėtingos – problemos prasideda jau rengiant pamatus. Bet ir tai nėra blogiausias variantas, blogiau kai visi galai išlenda baigiant statyti namą.
Tai gal vertėtų atsigręžti į Vakarų Europos šalis ir perimti jų praktiką? Ten statybose galioja „Eurokodų“ sistema, pagal kurią statinio pagrindo tyrimai ir geotechninio projektavimo ataskaita yra neatsiejama statinio projektavimo ir statybos dalis“, – pabrėžia ekspertas.
Kokio lygio ir sudėtingumo geologinius tyrimus reikia atlikti apsprendžia statinio dydis ir jo sudėtingumas, bei tyrimų planavimo metu nustatytos sąlygos. Visas planavimą nuo tyrimų iki statybos pabaigos prižiūri specialistas –geotechnikas. Esant sudėtingoms sąlygoms tyrimų atliekama tiek, kad jų apimtis leistų pilnai įvertinti pagrindo savybes bei garantuoti statinio stabilumą.
Garantu, kad reikiami geologiniai tyrimai prieš statant namą bus atlikti, yra ne tik standartai ir teisiniai aktai bet ir bankai ar draudimo bendrovės.
„Joks bankas neduos paskolos namo statybai, jei nebus pateiktas statinio projektas su prieš tai atliktais geologiniais tyrimais. Tuo pačiu metu jokia draudimo bendrovė neapdraus namo, kuris pastatytas geologų neištirtoje vietoje.
O kas trukdo ir mums perimti tokią praktiką? Tuo labiau, kad laikas parankus. Europos standartizacijos komitete pernai buvo patvirtinta nauja beveik 10 metų rengta „Eurokodo 7“ geotechninio projektavimo standarto versija. Iki 2027 metų pabaigos visos šalys narės privalo savo teisinius aktus suderinti su šio standarto reikalavimais.
Ir pabaigai nedidelis reziumė – Karstinio rajono savivaldybių valdininkai skundžiasi, kad geologiniai tyrimai yra problema, atbaidanti investuotojus, – niekas nenori statytis, nes geologiniai tyrimai kainuoja labai brangiai. O gal į šią problemą reikėtų pažiūrėti kitaip: gal savivaldybėms investuotojus reiktų bandyti prisivilioti mokesčių nuolaidomis ir atliktais išsamiais geologiniais tyrimais.
Juos apmokėti ar dalinai kompensuoti galėtų kad ir šalies Vyriausybė. Gal šalies statybininkai ir geotechnikai galėtų būti gerasis pavyzdys – kai pasimokius iš krizių viskas savalaikiai buvo sutvarkyta“, – sako Geologijos įmonių asociacijos vadovas.