Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tinkama prevencija, laiku atliekami atnaujinimo darbai ir kompleksinis požiūris į pastato atnaujinimą gali sumažinti gaisrų riziką ir padidinti gyventojų saugumą.
Nebeatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno, senos statybos daugiabučiai gyvenamieji namai pasižymi didesne gaisro rizika. Pirmiausia dėl to, kad daugiabučiuose (10 aukštų ir aukštesniuose) tinkamai neveikia gaisrinės saugos sistemos. Kita rizika – netinkamas avarinių išėjimų naudojimas. Dažnai balkonų liukai būna užkalti, užstatyti ar net panaikinti, todėl kilus gaisrui gyventojai netenka galimybės saugiai evakuotis. Papildomą grėsmę kelia koridoriuose ir laiptinėse sandėliuojami daiktai, trukdantys tiek evakuacijai, tiek ugniagesių darbui.
„Senos statybos daugiabučiuose vis dar yra naudojami seni, nepritaikyti dabartiniams poreikiams elektros tinklai, kurie negali atlaikyti šiuolaikinių elektros apkrovų. Visa tai gerokai padidina trumpojo jungimo ar laidų perkaitimo tikimybę, o tai neretai baigiasi gaisru. Vėdinimo sistemos taip pat gali būti pavojingos, ypač tais atvejais, kai daugiabučiuose įrengtos kietojo kuro šildymo sistemos, o dūmams šalinti neteisėtai panaudojami pastato natūralios ventiliacijos kanalai. Tokie kanalai nėra suprojektuoti atlaikyti aukštos temperatūros ar karštų degimo dujų poveikį, todėl jų kaip dūmtraukio naudojimas padidina gaisro riziką ir ugnies išplitimo galimybę per visas pastato dalis“, – teigia ekspertas.
Sumažinti riziką padeda kompleksinė renovacija
Kompleksinės renovacijos metu turi būti suplanuotos priemonės, kurias įgyvendinus pastatas atitiktų šiuolaikinius gaisrinės saugos normatyvus, o kartu būtų sukuriama saugesnė gyvenamoji aplinka jo gyventojams. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, renovuojamo namo investicijų plano rengėjas turėtų įvertinti pastato įrenginių, konstrukcinių elementų ir inžinerinių sistemų, turinčių įtakos gaisrinei saugai, būklę.
„Atsižvelgiant į šį vertinimą investiciniame plane turi būti numatytos visos būtinos priemonės, kurios padėtų užtikrinti, kad po modernizacijos pastatas atitiks visus galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus. Modernizuojant daugiabutį galima atnaujinti seną bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos kanalus, sutaisyti ar pakeisti stogą, įrengti žaibosaugą, pakeisti nesaugias išorines duris ir įgyvendinti kitas saugumą didinančias priemones. Didžiąją dalį tokių priemonių valstybė finansuoja – jos gali būti subsidijuojamos arba joms įgyvendinti suteikiamas lengvatinis kreditas. Tai puiki galimybė gyventojams padidinti savo namų saugumą be didelių papildomų išlaidų“, – pažymi ekspertas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 d.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis. (Užs. 25B222–15)