Kauno žydų religinės bendruomenės iniciatyva, suteikus teisinę apsaugą, finansiškai prisidedant valstybei ir Kauno rajono savivaldybei, sinagogos pastatas tvarkomas jau kelerius metus.
Pirmiausia buvo pašalinta avarijos grėsmė, sustiprintos sienos, pakeistos durys, langai, stogas, sutvarkyta aplinka.
Šiemet planuojama tvarkyti pastato grindis, interjerą, bimos vietą, unikalų, bene vienintelį per stebuklą išlikusį Lietuvoje altorių, kuriame saugomos toros su bibliniais piešiniais.
Vidaus restauravimas – bene sudėtingiausias darbų etapas.
Perduodamas Kauno rajono merui Valerijui Makūnui sinagogos raktą, Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas sakė, kad sutvarkytas pastatas taps nauju kultūros židiniu, kur galės vykti edukaciniai renginiai, parodos, koncertai, lankysis turistai.
V.Makūnas vylėsi, kad sinagoga taps ryškiu Čekiškės miestelio savasties ženklu, o įteisintas bendradarbiavimas padės atskleisti Pakaunės krašto litvakų istoriją.
Savivaldybės kultūros paveldo specialistas Žilvinas Rinkšelis pasidžiaugė, kad į litvakų paveldo aruodą atsigręžia ir vietos bendruomenė, kuri ketina atminimo ženklais įamžinti tris krašto šviesuolius: žydų Basanavičiumi pramintą kraštotyrininką ir farmacininką Dovydą Matį Lipmaną, dailininką ir fotografą Leizerį Bekerį bei pirklį Finą Aiziką.
Pakaunės krašto litvakų istorijoje – mokykla, klestintis verslas, bankas ir net futbolo komanda
Pasak istorinių šaltinių, Čekiškės žydų bendruomenė susiformavo maždaug XVIII a. viduryje, kai gyvenvietė tapo miesteliu ir 1762 m. jam buvo leista steigti turgavietę. Žydų bendruomenė 1765 m. jau turėjo medinę sinagogą.
Po 1887 m. kilusio gaisro sudegė didžioji miestelio dalis, iš viso 66 namai. Po to buvo pastatyta dabartinė raudonų plytų mūro sinagoga.
Įvairiais istorijos laikotarpiais žydai sudarė daugiau negu pusę Čekiškės miestelio gyventojų. Jie vertėsi amatais, prekyba, užsiėmė vaisių auginimu. Veikė pradinė žydų mokykla, biblioteka, bankas, vaistinė, apie 20 parduotuvių, 4 smuklės, ugniagesių draugija, futbolo komanda.
Šolomui Vigderovui priklausė vilnų karšykla, Lipmanas ir Judeliauskas turėjo odų fabriką, F.Aizikas užsiėmė javų prekyba ir vienintelis Čekiškėje turėjo telefoną, Štreichmanui priklausė malūnas. Tarpukariu Čekiškėje fotografijos ateljė buvo įsteigęs L.Bekeris, kuris fiksavo svarbiausius miestelio įvykius, žmones.
Čekiškėje gimė rabinas ir talmudininkas Mordechajus Elijašbergas (1817–1889). Nuo 1925 m. iki pat Holokausto miestelyje gyveno vaistininkas D.Lipmanas (1888–1941), žydų istorijos tyrinėtojas, pirmasis Kauno ir Žemaitijos žydų istorijos autorius, vienas iš Žydų istorinės-etnografinės draugijos Lietuvoje iniciatorių. Rašė straipsnius žydų laikraščiams bei publikavo istorines apybraižas, buvo parengęs Lietuvos žydų istoriją, bet jos neišleido, nes buvo nužudytas kartu su kitais Čekiškės žydais.
1941 metų vasarą, prasidėjus žydų naikinimui, Čekiškės litvakai buvo perkelti į Vilkiją, vėliau į Kauną.