Ne tik techninis, bet ir gyvenimo kokybės rodiklis
Pastato energinio naudingumo klasė parodo, kiek energijos jis sunaudoja šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui, karštam vandeniui ruošti ir kitiems elektros poreikiams. Lietuvoje pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo energijos sąnaudos mažesnės, tuo klasė aukštesnė – aukščiausia laikoma A++klasė, ji nurodo, kad pastatas energijos beveik nevartoja.
Kaip teigia VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo padalinio (PENS) vadovas Julius Vaitkevičius, kuo energinio efektyvumo klasė aukštesnė, tuo daugiau ir griežtesnių reikalavimų jai taikoma.
„Pavyzdžiui, C klasės pastate pirminės atsinaujinančiosios energijos dalis šildymui turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc., A+energinės klasės pastate – jau 40 proc., o A++klasės – didžiąją dalį suvartojamos šilumos kiekio“, – pasakoja J.Vaitkevičius.
Pasirinkę žemesnę klasę ilgainiui mokame daugiau
Energinė klasė – ne tik techninis rodiklis, bet ir kasdienį gyvenimą lemiantis veiksnys, teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas. Pasak jo, net jei C ar D klasės būstas kainuoja pigiau nei analogiškas A klasės, vėliau prireikia papildomų išlaidų.
„Didelius šilumos nuostolius lemia prasta izoliacija, todėl išauga šildymo sąnaudos. Seniems namams dažnai reikia brangaus remonto, o drėgmė, pelėsis bei skersvėjai blogina mikroklimatą ir kenkia sveikatai. Galiausiai tokie būstai greičiau nuvertėja, taigi pradinis sutaupymas ilgainiui virsta finansiniu nuostoliu“, – sako V.Pribušauskas.
Ekspertui antrina ir J.Vaitkevičius, lygindamas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje kaupiamus duomenis apie pastatams išduotus energinio naudingumo sertifikatus.
„Matome, kad 120 m2 ploto A++energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas 1 kv. m šildymui per metus vidutiniškai sunaudoja apie 15 kWh šilumos energijos. Kita vertus, D klasės analogiško ploto pastatas per metus sunaudos jau apie 200 kWh/kv. m. Tad net jei ir darytume prielaidą, kad abu identiško ploto pastatai naudoja tokį patį šilumos gamybos būdą ir tokį patį šilumos gamybos šaltinį, pinigine išraiška skirtumas vis tiek yra žymus“, – sako ekspertas.
Pasiekti aukštesnę energinę klasę padeda renovacija
Aukštesnės energinės klasės būstas – tiek naujai pastatytas, tiek renovuotas – tiesiogiai pagerina gyvenimo kokybę. Anot V.Pribušausko, tai ne tik techninis rodiklis, bet ir kasdienio namų jaukumo garantas.
„Pirmiausia gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – teigia jis.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 d.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.