Daugybę metų adresu Perlojos g. 53 pažymėtas sklypas priklausė valstybei. Dar 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė nutarimą „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“.
Šiuo dokumentu buvo nustatytas sąrašas objektų, kuriuos bus siekiama privatizuoti. Į sąrašą pateko ir Perlojos g. 53 sklypas – tuometiniuose dokumentuose nurodoma, jog šiuo adresu stovi 205 kv. m. dydžio mūrinis sandėlis.
Šiandien šiame sklype neaptiksime jokių statinių, tad veikiausiai kažkuriuo metu tarp 1998 ir 2019 m., sandėlis buvo nugriautas. Kadangi sklypas kone du dešimtmečius priklausė valstybei, tikėtina, jog kažkas sandėlį nugriovė nelegaliai.
„Registrų centro“ sukurtame geoinformacinės aplinkos žemėlapyje „Regia“ matyti, jog jokių pastatų nei šiame, nei kituose artimuose sklypuose likę nėra.
Pirmieji duomenys apie šį sklypą „Registrų centro“ išrašuose atsirado tik 2019 m. lapkritį. Beje, jokių užuominų apie sandėlį išrašuose jau nebelikę.
Tiesa, remiantis Geoportal.lt nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu galime matyti, jog 1995–1999 m. ne tik Perlojos g. 53, bet ir kituose gretimuose sklypuose stovėjo nemažai pastatų, kurie neaiškiomis aplinkybėmis buvo nugriauti. Dar 2009 metų ortofoto matyti, jog Perlojos g. 53 sklype stovi pastatas.
Remiantis „Registrų centro“ duomenimis, adresu Perlojos g. 53 pažymėtame sklype 2019 m. lapkričio 21 d. nuosavybės teisės buvo atkurtos vienam fiziniam asmeniui, gimusiam 1939 m.
Tų pačių metų lapkričio 26 d. nuosavybės teisės buvo atkurtos dar dvejiems fiziniams asmenims, gimusiems 1934 ir 1917 m.
Trims asmenims buvo įregistruotos skirtingos to paties sklypo dalys, jie tapo pirminiais sklypo savininkais, atkūrus nuosavybės teises.
Vėliau, 2019 m. gruodžio 30 d. dalį sklypo paveldėjo 1958 m. gimęs fizinis asmuo.
Sklypą nusipirko Matijošaičiai
Kaip gana įprasta Kaune, tik NŽT atkūrus nuosavybės teises, atsirado ir pirkėjas.
Mat jau 2020 m. sausio 24 d., visą sklypą įsigijo tarybos narys Š. Matijošaitis, bei jo žmona Rasa Matijošaitienė, vasario 5 d. jie jau buvo įregistruoti kaip bendraturčiai.
Tuomet, kaip ir įprasta, prireikė pakeisti sklypo paskirtį, mat sklype numatyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirtis neleidžia statyti daugiabučių.
2022 m. gegužės 4 d. Miesto planavimo ir architektūros skyrius sulaukė prašymo, prašant pakeisti sklypo paskirtį į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų.
Nuasmenintame dokumente nurodoma, jog pagal miesto Bendrąjį planą, sklype galima daugiabučių paskirtis, be to, gretimuose sklypuose jau numatyta daugiabučių paskirtis.
Nors Kauno savivaldybės puslapyje skelbiama apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį, internetiniame puslapyje nepavyko rasti informacijos, kada gi buvo pakeista sklypo paskirtis.
Tačiau „Registrų centro“ išraše nurodoma, jog nuo 2022 m. birželio 9 d., sklype numatoma daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų paskirtis.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė, jog nors kai kuriems kitiems statytojams siekiant pakeisti sklypo paskirtį gali tekti laukti ir po pusę metų, paprastai Š. Matijošaičiui šis procesas ilgai neužtrunka.
Pavyzdžiui, A. Mackevičiaus g. esančiame ir tarybos nariui priklausančiame sklype, žemės sklypo panaudojimo būdas buvo pakeistas per kelias dienas.
Pakeitus sklypo paskirtį, imtasi daugiabučio projektavimo darbų. Projektiniai pasiūlymai 2022 m. liepos 14 d. buvo paviešinti Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, jiems pritarta tų pačių metų rugpjūčio 31 d.
Tiesa, projektiniai pasiūlymai jau pašalinti iš savivaldybės puslapio, tačiau dar yra prieinami puslapyje citify.eu. Projekte nurodoma, jog statytojas – Š.M. (Šarūnas Matijošaitis).
Projektinius pasiūlymus parengė architektas Andrius Gabrys, vadovaujantis MB „New Folder“. Beje, tai tas pats architektas, kuris suprojektavo ir anksčiau minėtą A. Mackevičiaus g.126 daugiabutį, taip pat pastatytą Š. Matijošaičio. O šis buvo nominuotas Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodoje „Architektūra: Kaunas 2024“, kaip vienas geriausių gyvenamųjų namų.
Vizualiai matyti, jog A. Mackevičiaus ir Perlojos gatvėse projektuojami daugiabučiai – itin panašūs.
Tačiau esama skirtumų – šis projektuojamas daugiabutis yra keturių aukštų, visu metru aukštesnis (aukštis siekia 13,9 metro). Be to, kitaip nei A. Mackevičiaus g., šiame daugiabutyje tilps ne 7, bet 12 butų. Visi jie bus 2 ir daugiau kambarių tipo.
Be daugiabučio, sklype projektuojama ir nedidelė vaikų žaidimų aikštelė, numatoma 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Numatomas sklypo užstatymo intensyvumas praktiškai maksimalus – jei pagal bendrąjį planą leidžiama užstatyti 120 proc. sklypo, tai pagal projektą bus užstatoma 119,96 proc.
Statybos – pradėtos?
Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriui pritarus projektiniams pasiūlymams, Š. Matijošaičiui beliko gauti statybų leidimą. Portalo „Infostatyba“ duomenimis, leidimą statyboms savivaldybė išdavė 2024 m. kovo 26 d.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasiteirauti tarybos nario Š. Matijošaičio, ar statybos jau pradėtos, bei kokia yra jų eiga. Tačiau išsiuntus klausimus el. paštu, atsakymo nesulaukėme.
Tačiau iš užfiksuotų nuotraukų ir „Registrų centro“ išrašo duomenų galima spręsti, jog pirmieji statybų žingsniai jau žengti. Mat „Registrų centro“ duomenimis, šių metų gegužę buvo pateiktas prašymas prijungti daugiabutį gyvenamąjį namą prie AB ESO skirstomojo elektros tinklo.
Beje, portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, tai ne vienintelis Perlojos gatvėje planuojamas daugiabutis. Kaimynystėje esančiame sklype taip pat planuojama statyti daugiabutį, tiesa šis sklypas priklauso ne Š. Matijošaičiui su sutuoktine.
Kaip paveldėti sklypai atsiduria Matijošaičių rankose?
LRT tyrimų skyrius anksčiau skelbė, jog naudodamasis neskaidria žemės privatizavimo schema, Š. Matijošaitis įsigijo mažiausiai 34 sklypus patraukliuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir prie Islandijos plento.
Nuosavybės teisės į sovietmečiu nusavintą žemę buvo atkuriamos buvusiems savininkams, tačiau LRT dokumentai rodo, jog savalaikė informacija apie laisvos žemės vietas buvo prieinama suinteresuotoms pusėms.
Šią informaciją naudojo tarpininkai, pažadėję padėti atkuriant nuosavybę mainais į žemės sklypų pardavimą Š. Matijošaičiui ar su juo susijusiems asmenims už simbolinę kainą, bet vis tiek didesnę nei valstybės suteikta kompensacija.
Teisininkė Simona Morkūnaitė, atstovaujanti Matijošaičių verslo interesams, koordinavo prašymų pateikimą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir kontaktus su Kauno miesto Miesto planavimo skyriumi bei savivaldybės administracija.
Ji tarpininkavo bent 13 savininkų naudą turinčiųjų teisę į grąžinamą žemę ir sudarė tokias galimybes, kad sklypai labai greitai būtų perduoti Matijošaičiams.
Kauno Miesto planavimo ir architektūros skyrius kai kuriais atvejais iš pradžių atmesdavo prašymus dėl laisvos žemės, paskui pakartotinai – pateikdavo palankius sprendimus toms pačioms teritorijoms, kai įsitraukdavo Simona Morkūnaitė — o po to teisės būdavo per įvairias procedūras atkuriamos.
Šie žemės formavimo sprendimai dažnai priimami Miesto tarybos ar komisijų posėdžiuose, kuriems vadovauja meras. LRT pateikti duomenys liudija, kad nors šie sprendimai viešinami formalioje sistemoje, jų turinys nėra skaidriai atskleidžiamas žiniasklaidai ar visuomenei.
Vėliau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmus ir korupcijos rizikos analizę nustatė, jog Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai Kaune turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes piktnaudžiavimui.
Savo ruožtu VTEK vertino galimus interesų konfliktus, o Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, jog praėjusiais metais prokuratūra dėl dviejų Vičiūnuose esančių ir Š. Matijošaičiui priklausančių sklypų kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, prašant panaikinti administracinius aktus bei sandorius ir valstybės nuosavybėn grąžinti du sklypus.
Teismas patenkino prokuratūros prašymą, tačiau atsakovas šią nutartį apskundė aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
Pagal valdomą NT lenkia kitus politikus
Portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau paskelbė daugiausiai NT sukaupusių fizinių ir juridinių asmenų TOP 20.
Vertinant Kauno apskritį, fizinių asmenų sąraše Š. Matijošaitis su sutuoktine atsidūrė antroje vietoje, yra daugiausiai NT turto Kauno apskrityje sukaupęs politikas.
Jų valdomas NT turtas Kauno apskrityje „Registrų centro“ buvo įvertintas 8,34 mln. eurų suma.
Pora ne ką prasčiau atrodo ir nacionaliniu mastu.
Didžiausios vertės NT sukaupusio asmens turtas vertinamas 23,6 mln. eurų suma. Š. Matijošaitis bei jo žmona šiame sąraše atsiduria penktoje vietoje – jų NT turto suma vertinama kiek didesne nei 10 mln. eurų suma. Taigi, daugiau kaip 80 proc. turimo NT pora yra sukaupusi Kauno apskrityje.
Vertinant ne tik NT, bet visą deklaruotą turtą, Š. Matijošaitis ir jo žmona taip pat yra vieni turtingiausių viešų asmenų. Tai paaiškėjo liepą Valstybinei mokesčių inspekcija (VMI) paskelbus metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų duomenis už 2024 metus.
Dvyliktą vietą didžiausią turto vertę deklaravusių asmenų sąraše šiemet užėmė mero sūnus ir tarybos narys Šarūnas Matijošaitis – jis deklaravo 5 mln. 599 tūkst. eurų sumą.
Didžiausią dalį šio turto sudarė nekilnojamas turtas, įvertintas 1 mln. 789 tūkst. eurų suma, tačiau nemažą dalį sukaupto turto sudarė ir turimi žemės sklypai (1 mln. 757 tūkst. Eur).