Jeigu daugiabutis stovi medžių apsuptyje ar drėgnesniame mikroklimate, fasadas susiteps greičiau. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis medžiagas, kurioms reikalinga minimali priežiūra, kurios lengvai valomos ir gali būti paprastai remontuojamos.
„Fasado apdailos pagrindinė funkcija – apsaugoti šiltinamąją medžiagą ir visą sieną nuo aplinkos bei mechaninių pažeidimų: lietaus, saulės spindulių, vėjo, dulkių, netyčinių ar tyčinių įdaužimų, paukščių. Kartu apdaila turi atlikti estetinę funkciją – ji formuoja vizualinį pastato įvaizdį. Tačiau svarbu ir tai, kad fasadas būtų praktiškas eksploatuoti: kuo mažiau teptųsi, būtų lengvai valomas, laidus garams, o pažeidus atskiras vietas nesudėtingai pataisomas.
Ypač tai aktualu apatiniuose aukštuose, prie įėjimų ar kitose labiausiai pažeidžiamose vietose“, – sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė.
Pagrindiniai fasadų tipai
Renovuojant daugiabučius dažniausiai pasirenkami du fasadų tipai: tinkuojamasis ir vėdinamasis. Abu turi skirtingų privalumų ir trūkumų, todėl kiekvienu atveju rekomenduojama juos vertinti atsižvelgiant į konkretaus pastato būklę, aplinką bei gyventojų poreikius. Jei įmanoma, galima derinti skirtingus fasado tipus skirtingose pastato dalyse.
Pasak doc. dr. J.Černeckienės, tinkuojami fasadai yra plonesni, pigesni įrengti, leidžia rinktis iš didelės spalvų ir faktūrų įvairovės. Tačiau jų eksploatacija reikalauja daugiau dėmesio: montavimas priklauso nuo oro sąlygų, todėl būtina laikytis tikslių technologinių reikalavimų. Nepaisant jų gresia ilgaamžiškumo problemos – paviršiai gali greitai susitepti, juos bus sunkiau išvalyti, o remonto darbai taps sudėtingesni.
Vėdinami fasadai pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis: tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos esantis oro tarpas užtikrina drėgmės pasišalinimą, tad sienos ilgiau išlieka sausos. Jie atsparesni smūgiams, o pažeidus galima pakeisti tik atskirus elementus. Nors jų įrengimo kaina didesnė, tokios sistemos tarnauja ilgiau ir reikalauja mažiau priežiūros, todėl ilgainiui atsiperka.
„Svarbu nepamiršti ir estetinio fasado pokyčio bėgant laikui. Tinkuojami paviršiai po kelerių metų neretai praranda pirminį vaizdą – į juos įsigeria dulkės, kaupiasi apnašos. Daug kas priklauso nuo tinko faktūros: glotnesni paviršiai lengviau nusiplauna lyjant, o grubesni reikalauja papildomo valymo. Todėl renkantis fasadą svarbu galvoti ne tik apie įrengimo kainą, bet ir apie jo priežiūros poreikius ateityje“, – pabrėžia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Patikrų vietoje skyriaus ekspertas Rimas Kalvaitis.
Fasadas – ne tik daili išorė
Architektas Vytautas Buinevičius primena, kad fasadas yra ne tik estetikos elementas, bet ir esminė pastato funkcionalumo dalis. Jis apsaugo konstrukciją, prisideda prie pastato šiluminės izoliacijos ir lemia gyventojų komfortą.
„Fasado apdaila pirmiausia saugo šiltinamąjį sluoksnį ir visą sieną nuo aplinkos bei mechaninio poveikio: lietaus, saulės, vėjo, dulkių ar net smūgių. Todėl labai svarbu, kad sistema būtų ne tik kokybiškai įrengta, bet ir prižiūrima. Ilgainiui nevalomos apnašos, nepastebėti įtrūkiai ar pažeidimai gali sudaryti sąlygas įsiskverbti drėgmei, pelėsiui ir lemti konstrukcijos pažeidimus“, – pabrėžia V.Buinevičius.
Be to, net ir gražiai atrodantis, bet techniškai blogai funkcionuojantis fasadas ilgainiui gali reikšti didesnes sąskaitas už šildymą, prastesnį mikroklimatą namuose ir trumpesnį visos konstrukcijos gyvavimo laiką. Todėl renkantis fasadą verta galvoti plačiau – ne tik apie tai, kaip jis atrodys šiandien, bet ir kaip atliks savo funkcijas po penkerių ar dešimties metų. O tai reiškia – svarbu iš anksto suplanuoti jo priežiūrą.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.