„Projektą statome etapais: trys aukštai jau artėja prie pabaigos. Leidimo statyti ketvirtąjį aukštą laukėme dvejus metus, tačiau dabar jau galime pasiūlyti papildomus būstus itin paklausiame rajone. Tai – ypatingai svarbu rinkai šiuo metu, kai dėl sparčiai augančios paklausos sostinėje ima trūkti būsto pasiūlos bei pasirinkimo įvairovėsi“, – sako „KAITA Group“ vadovas bei vienas iš partnerių Ugnius Latvys.
Projektas, į kurį plėtros bendrovė, finansavimą užsitikrinusi iki projekto pabaigos, investuoja 20 mln. eurų, suplanuoti 27–75 kv. m. ploto, vieno – keturių kambarių butai, loftai ir apartamentai, Projekto statybas baigti planuojama kitų metų antrąjį ketvirtį. Komplekse iš viso bus įrengti 204 būstai, šiuo metu 60 proc. jų jau yra parduota.
Tai yra pirmas NT projektas Lietuvoje, kurtas kartu su neuromokslininkais. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais, jis suplanuotas taip, kad tiek pastatai, tiek jų aplinka būtų visiškai pritaikyti subalansuotam, sveikam ir pilnaverčiam gyvenimui.
Užtikrinta miego kokybė, žaliosios zonos, visapusiškai vaikų raidai pritaikytos žaidimo aikštelės, gerai emocinei savijautai pritaikytos spalvos, eksterjero ir interjero sprendimai bei poilsio zonos yra tik dalis projekte praktiškai pritaikytų mokslo bendruomenėje pripažintų neuro architektūros sprendimų, didinančių gyvenimo kokybę.Bendrovė čia taiko ir tokius daugiabučiams nestandartinius sprendimus, kaip akmens skalūno plytelėmis dengti fasadai, kurie dažniau yra sutinkami individualiuose namuose ir vertinami kaip prabangus sprendimas. Visa tai leidžia kurti namų jausmą.
„Projektą rinkoje išskiria ir tai, kad jame įrengėme iš esmės paskutinius Vilniuje naujos statybos loftus. Dėl aukštų lubų ir langų, didelio šviesos kiekio bei populiariosios kultūros tendencijų loftai yra ypatingai populiarūs tarp jaunų žmonių bei investuotojų, tačiau dėl pasikeitusios įstatyminės bazės naujuose projektuose jie greičiausiai nebebus planuojami“, – teigia vystytojas.
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pastebi, kad loftai – labiausiai sostinėje pastaraisiais metais brangusi būsto kategorija.
„Ozo ir Šiaurės miestelio teritorijoje vidutinė loftų kaina per trejus metus ūgtelėjo 39 proc, nuo 2,5 tūkst. eurų už kv. m. 2022-aisiais iki 3,5 tūkst. eurų šių metų antrąjį pusmetį. Tai – didžiausias augimas visame mieste. Palyginimui, vidutinės klasės butų kaina toje pačioje teritorijoje per tą patį laikotarpį augo 9 proc. – nuo 3,2 iki 3,5 tūkst. eurų už kv. m. Spartų loftų kainų augimą lėmė tiek jų patrauklumas jauniems ir nestandartinio būsto ieškantiems pirkėjams, tiek ir struktūriniai pasiūlos pokyčiai, kuomet pirkėjai gali rinktis iš aukštesnės klasės būsto.
Kitaip tariant, šioje miesto dalyje statomų loftų ir butų kainos šiemet susilygino – tai rodo, kad pirkėjams loftai pristatomi ne tik kaip pigesnė alternatyva bet ir papildomos vertės, už kurias jie sutinka mokėti tiek pat, kiek ir už įprastą vidutinės klasės būstą vietovėje“, – sako ekspertas.
Tiek loftus, tiek butus ar apartamentus įsigiję naujakuriai turės grindinį šildymą, balkonus arba terasas, žalią vidinį kiemą bei šalia esantį parką. Projekte įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.