Padidėjusi anglies dvideginio ir kitų teršalų koncentracija, perteklinė drėgmė ir pelėsis nepastebimai veikia mūsų savijautą ir sveikatą, todėl tinkamas mikroklimatas bute – ne prabanga, o būtinybė. Senuose daugiabučiuose jį pagerinti padeda kompleksinė renovacija.
Jaučiamės blogai, bet nežinome, dėl ko
Kai namuose jaučiamės prastai, dažniausiai kaltę verčiame stresui, įtampai ar pervargimui. Tačiau viena pablogėjusios savijautos priežasčių gali būti ir oro tarša būste, kuriame gyvename. Ekspertai apžvelgia, kokie veiksniai tai lemia ir kaip jų išvengti.
Susiję straipsniai
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistė Justina Indriliūnaitė, net ir paprasti veiksniai, tokie kaip gaivesnis oras, tinkamas vėdinimas ar mažesnė drėgmė, gali turėti didelę įtaką emocinei ir fizinei būsenai.
„Patalpose praleidžiame didžiąją savo laiko dalį, todėl tai, kuo kvėpuojame kasdien, turi tiesioginę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Švarus ir kokybiškas oras patalpose yra viena esminių sąlygų. Kai oras patalpose šviežias, be perteklinės drėgmės, dulkių, pelėsių sporų ar cheminių medžiagų, kurias išskiria naudojamos buitinės chemijos priemonės, baldai, statybinės medžiagos, kvėpavimo sistema geriau atlieka savo funkcijas“, – tvirtina J.Indriliūnaitė.
Pašnekovės teigimu, tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems alergija, astma ar turintiems kitų kvėpavimo sutrikimų. Geresnė oro kokybė mažina riziką susirgti peršalimo ligomis, taip pat gerėja ir žmonių psichinė sveikata, pažinimo funkcijos, nes mažėja minėtų teršalų sukeliami galvos skausmai, nuovargis, dėmesio koncentracijos sutrikimai, pagerėja miegas.
Anot ekspertės, pagerėjus patalpų oro kokybei sumažėja kenksmingų dalelių ir toksinių medžiagų poveikis organizmui, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemą, mažina šių ligų riziką. Be to, geresnė oro kokybė padeda organizmui apsisaugoti nuo uždegiminių procesų ir oksidacinio streso. Tai reiškia, kad organizme mažėja įtampa, lėčiau dėvisi ląstelės, stiprėja imuninė sistema, o žmogus jaučiasi gyvybingesnis ir tampa atsparesnis ligoms.
Investuoti į sveikesnę kasdienybę – verta
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų plėtotojo Vaido Pribušausko, efektyviausiai oro kokybę senuose daugiabučiuose gali pagerinti kompleksinė renovacija, kurios metu pastatas apšiltinamas, atnaujinamos inžinerinės sistemos, diegiamos šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų oro rekuperacija.
Dažniausiai po renovacijos gyventojai džiaugiasi mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir atnaujinta namo išvaizda. Tačiau tikrasis atsinaujinimo poveikis atsiskleidžia vėliau: namuose palaikoma tolygi temperatūra, oras tampa gaivesnis, nelieka perteklinės drėgmės, nesiformuoja pelėsis. Tai lemia geresnę miego kokybę, stipresnį imunitetą ir retesnius susirgimo atvejus.
„Renovacijos metu naudojamos šilumos izoliacinės medžiagos ne tik taupo energiją, bet ir apsaugo nuo drėgmės sankaupų. Sandarūs, garsą izoliuojantys langai užtikrina ramybę ir apsaugo nuo skersvėjų. Vėdinimo sistemos su filtrais užtikrina šviežią orą, pašalina dulkes, alergenus ir teršalus. Jei patalpose naudojamos aplinkai draugiškos apdailos medžiagos, kurios išskiria mažiau cheminių junginių, mikroklimatas tampa dar sveikesnis“, – pasakoja V.Pribušauskas.
APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos: apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.