Skaudžios istorijos kartojasi
Praėjusią savaitę sostinės Dzūkų g. 35 name kilo gaisras, kurio metu ugnis iš vieno buto persimetė į bendrąsias patalpas, smarkiai apgadino stogo konstrukcijas. Namą prižiūrinčios įmonės „Naujininkų ūkis“ vadovas Sigitas Čirba skaičiuoja, kad vien stogo remontas kainuos apie 160 tūkst. eurų, todėl šią sumą turės padengti visi devyni butų savininkai – vidutiniškai po 17 tūkst. eurų.
„Ši nelaimė, kaip ir panašios kitos, apie kurias ne sykį plačiai kalbėta viešoje erdvėje, tapo dar vienu įrodymu, kad privalomas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimas būtų išties naudingas. Jis galėtų apsaugoti niekuo dėtus gyventojus nuo didelių finansinių nuostolių, kuomet name įvyksta žmogaus ar gamtos stichijos sukelta nelaimė“, – įsitikinęs S.Čirba.
Vienas iš Dzūkų g. 35 name gyvenančių nukentėjusiųjų – žinomas gamtininkas Almantas Kulbis – sutinka, kad drausti ne tik asmeninį turtą, bet ir viso namo konstrukcijas būtų pravartu. Tuo jis įsitikino asmeniškai.
„Mūsų namo konstrukcija, sienos išliko, bet reikės pilnai pakeisti stogą: balkius, perdangas. Ši dalis bus brangiausia. Nežinau, ar mano buto draudimo sumos pakaks padengti padarytą žalą. Kiti butai apskritai nėra apdrausti, tai jų savininkai turės apmokėti stogo remonto išlaidas patys“, – sako nuo gaisro daugiabutyje nukentėjęs A.Kulbis.
Pasak jo, jei Lietuvoje galiotų privalomas daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimas, gyventojai kas mėnesį mokėtų vos kelis eurus, o kilus gaisrui ar kitai nelaimei nuostolius kompensuotų draudimo bendrovės.
Apsauga būtų naudinga
Asmeniškai su nelaime susidūręs A.Kulbis įsitikinęs, kad privalomasis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimas yra reikalingas.
„Galbūt žmonės galvoja, kad nelaimė niekada jų nepalies, bet ji gali nutikti bet kam. Tokiu atveju bendras namo draudimas – perspektyvus ir naudingas dalykas. Mūsų atveju gaisras sunaikino stogą, palėpę – tai nėra milžiniška suma, bet juk gali nukentėti viso namo konstrukcijos“, – svarsto A.Kulbis.
Jo teigimu, degusio namo gyventojai neturi tiek lėšų, kad iš karto galėtų atstatyti bendrąsias patalpas, todėl tokia apsauga būtų itin naudinga, nes padėtų žmonėms išvengti finansinio kracho.
„Kaimynai nėra tie, kurie gauna dideles pajamas. Kadangi nukentėjo ir jų butai, jie ir taip turės didelių išlaidų. Sunku tikėtis, kad visi galės susimesti laiptinės remontui. Jeigu laiptinė būtų apdrausta – visi būtume išlošę. O tos mėnesinės įmokos, nemanau, kad labai padidintų bendrą sąskaitą už butą ar apsunkintų finansiškai“, – sako gamtininkas.
Jis įsitikinęs – toks draudimas būtų naudingas visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena sostinėje, ar mažesniame miestelyje.
Be draudimo paliekami vieni su nuostoliais
Respublikinių būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pabrėžia, kad daugiabučių namų gyventojai dažniausiai draudžia savo asmeninį turtą, tačiau bendrojo naudojimo objektų – laiptinių, rūsių, liftų, stogų apsauga šiandien yra paraštėse.
Pasak jo, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota daugybė incidentų, kurie padarė milžiniškų finansinių nuostolių – tiek dėl gamtos stichijų, tiek dėl techninių gedimų ar gaisrų. Audros plėšė stogus, vandens avarijos sugadino liftus, gaisrai siaubė automobilių stovėjimo aikšteles. Nuostoliai kai kur siekė 100 tūkst. eurų ir daugiau, o padengti juos teko patiems gyventojams.
Bene brangiausias pastarųjų metų įvykis – sprogimas sostinės Viršuliškių daugiabutyje, kurio atstatymui prireikė daugiau kaip milijono eurų. Tiesa, kadangi tai buvo rezonansinis įvykis, didžiąją dalį remontams reikalingų lėšų skyrė savivaldybė, bet ir jos specialusis fondas tokiems atvejams yra ribotas.
Pasigenda politinės valios
„Ar įmanoma, kad įvykus nelaimei name gyventojai viską sutvarkytų už savo lėšas? Paskutiniai įvykiai parodė, kad tai neįmanoma. Iš kaupiamųjų lėšų sumokėti negalima, tad belieka pačių gyventojų arba, išimtinais atvejais, savivaldybės biudžetas. Bet ir jis nėra guminis – padengti visas žalas yra neįmanoma, o ir patys žmonės dažnai neišgali padengti dešimčių ar šimtų tūkstančių eurų nuostolių. Aš nematau kito būdo, kaip tik drąsiai pradėti kalbėti apie tokio draudimo būtinumą, kuris sėkmingai praktikuojamas ne vienoje Vakarų valstybėje“, – sako A.Čaplikas.
Jo teigimu, vidutinė tokio draudimo kaina galėtų siekti vos keletą eurų per mėnesį vienam butui, tačiau tai suteiktų ramybę ir finansinį saugumą.
„Su Aplinkos ministerija apie tai diskutuojame jau daugiau nei metus. Problema nėra nauja – tiesiog dabar tokių įvykių pasitaiko vis dažniau. Anksčiau trūko politinės drąsos priimti sprendimus dėl gyventojų įmokų, tačiau tai nėra papildomas apmokestinimas – tai būdas, įvykus nelaimei, apsaugoti žmonių finansus“, – pabrėžia jis.