Visgi tolesni pokyčiai, užtikrinant prieinamą kokybišką geriamąjį vandenį ne tik dabar, bet ir ateityje, būtini. Europos Komisija standartizavo reikalavimus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu visoje Europoje. Taip tikimasi ne tik pagerinti vandentiekio vandens kokybę, bet ir sumažinti aplinkos taršą.
Labiausiai ribos kenksmingas medžiagas
Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos atstovai, Direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės reikalavimai buvo perkelti į ES šalių nacionalinius teisės aktus ir nėra patariamojo pobūdžio.
Pagal šią direktyvą nustatyta, kad švino koncentracija geriamajame vandenyje negali viršyti 5 μg/l. Šis parametras perkeliamas į nacionalinę teisę – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Pereinamuoju laikotarpiu iki 2036 m. sausio 12 d. bus taikoma 10,0 µg/l vertė. Tiesa, švino ribinė vertė į reikalavimus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, įtraukiama pirmą kartą.
Higienos norma „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ yra privaloma visiems, kurie projektuoja, stato, rekonstruoja, remontuoja ar eksploatuoja pastatų vidaus vandentiekio sistemas. Todėl tiek naujoje statyboje, tiek renovacijos metu turės būti naudojamos medžiagos, atitinkančios švino ribinius reikalavimus.
Taip pat nuo 2026 m. gruodžio 31 d. taikomas Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2024/367, kuriuo nustatomi leistini cheminių medžiagų ir junginių sąrašai, galimi naudoti gaminiuose, liečiančiuose geriamąjį vandenį (pvz., vamzdžiuose, talpyklose ir kt.).
Šiuo sprendimu ribojamas švino, bisfenolio-A, mikroplastiko, kitų kenksmingų medžiagų kiekis ir siekiama, kad visose ES valstybėse būtų taikomi vienodi saugos reikalavimai.
Ko imsis gamintojai?
Nauji ES reikalavimai – iššūkis gamintojams, mat į rinką tiekiami gaminiai, skirti sąlyčiui su geriamuoju vandeniu, turės atitikti Europos Komisijos sprendime (ES) 2024/367 nustatytas taisykles ir sudedamųjų medžiagų sąrašus.
Rangovai, projektuotojai ir pastatų administratoriai privalės užtikrinti, kad naudojamos medžiagos ir įranga atitiktų šiuos standartus, o pastatų vandentiekio sistemos būtų saugios vartotojams.
Taip pat pagal Geriamojo vandens tiekimo grandinės rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų, yra nustatyta, kaip vertinti pastatų vandentiekio rizikas ir kokie veiksmai taikytini, jei nustatoma, kad senos sistemos neatitinka švino normos.
„Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė iš esmės yra gera, ši direktyva padės užtikrinti, kad tokia situacija išliktų ir ateityje. Tai svarbus ir lauktas žingsnis, stiprinantis geriamojo vandens saugą bei prieinamumą visoje Europos Sąjungoje“, – komentavo AM atstovai.
Beje, direktyva neapsiriboja tik vandens kokybės rodiklių, pavyzdžiui, švino ar kitų medžiagų, ribinių verčių nustatymu. Ji taip pat numato priemones, skirtas didinti vandens prieinamumą ir informuotumą, įpareigoja valstybes užtikrinti, kad viešosiose erdvėse ir pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens, pavyzdžiui, stacionarios vandens kolonėlės arba vasarai prie priešgaisrinių hidrantų prijungiamos kolonėlės.
Taip pat direktyva įpareigoja užtikrinti, kad gyventojai, kurie apsirūpina vandeniu individualiai, būtų laiku informuojami apie galimą pavojų jų sveikatai, pavyzdžiui, įvykus taršos incidentui. Be to, siekiama, kad geriamasis vanduo būtų prieinamas pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Pokyčiams pasiruošė iš anksto
Kaip pokyčiams ruošiasi gamintojai? Kaip paaiškino vokiečių vandens inžinerines sistemas kuriančios kompanijos TECE prekybos padalinio Lietuvoje, įmonės „TECE Baltikum“ direktorius Regimantas Mikučionis, standartinio žalvario jungiamosios detalės, kurių sudėtyje yra švino ir kitų priemaišų, nebeatitiks griežtesnių reikalavimų medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu.
Pavyzdžiui, Vokietijoje standartinis žalvaris geriamojo vandens įrenginiuose bus uždraustas nuo 2026 m. Tikimybė, kad standartinis žalvaris visoje ES bus uždraustas jau 2031 metais labai didelė, taigi, įmonės turėtų atidžiai stebėti tolesnius pokyčius ir imtis atitinkamų priemonių, kad patikrintų, ar švino turinčios medžiagos, besiliečiančios su geriamuoju vandeniu, toliau gali būti naudojamos.
„Europoje ir Azijoje TECE garsėja inovacijomis, nemaža dalis produktų ir technologinių sprendimų jau yra tapę vandens inžinerijos standartu. Neabejoju, kad tokiu standartu taps ir vamzdynų jungtys be švino, gaminamos iš silicio bronzos lydinio. Visai gali būti, kad laikui bėgant atsiras ir kitų sprendimų.
Kadangi paisome ne tik vartotojų nuomonės, bet ir nuosekliai laikomės ES keliamų kokybės reikalavimų vandens inžinerinei įrangai, į reikalavimą iš vandentiekio vamzdynų pašalinti švino turinčias metalines detales sureagavome greitai.
Nors naujoji Geriamojo vandens kokybės direktyva įsigalios po kelerių metų, jau dabar pasiūlėme rinkai įrangą, atitinkančią būsimus reikalavimus. Visi suprantame, kad šios direktyvos tikslas yra panaikinti sąlygas, kurioms esant švinas kartu su geriamuoju vandeniu gali patekti į žmogaus organizmą.
Kyla natūralus klausimas, kodėl turėtume laukti, kol direktyva įsigalios, jei jau šiandieną galime gaminti tokią įrangą, kuri nekelia pavojaus vartotojams“, – komentavo R. Mikučionis.
Vandentiekiui sukurtoje TECEflex vamzdyno sistemoje žalvarines vamzdžių jungtis kečia į gaminamas iš silicio bronzos. Tiesa, kol kas gaminamos ir vienos, ir kitos, nes vamzdyno sistema tinka ne tik vandentiekiui, bet ir šildymui, visgi vandentiekiui rekomenduojama jau dabar rinktis saugias silicio bronzos jungtis.
ES institucijos rūpinasi geriamojo vandens kokybe, tačiau patys žmonės, jei tik turi galimybę, turėtų pasirūpinti savo vandentiekio saugumu jau dabar, nelaukdami, kol įsigalios direktyva.