Savivaldybė užsimojo sušaldyti jos pašonėje esančio vieno gyvenamojo namo gyventojus, kurie savo būstus vis dar šildo malkomis, o jas laiko kieme esančiuose sandėliuose. Juos miesto valdžia ir nutarė atimti, užuot pasirūpinusi centralizuotu šildymu.

Nuo Lvivo gatvės 13A namui priklausančių sandėlių iki savivaldybės dangoraižio Konstitucijos prospekte – vos 400 metrų, vieta puiki. Akivaizdu, kad nugriovus sandėlius kieme atsirastų vietos naujam pastatui.

„Iš pradžių savivaldybė pasiekė, kad bešeimininkiu turtu būtų pripažinti kaimynų sandėliai, dabar atėjo mūsų eilė“, – atsiduso Lvivo gatvės 13A namo gyventojas, prašęs neminėti pavardės.

Bet šis namas savivaldybės siekiams pasipriešino, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas liepos 7-ąją buvo pripažinęs, kad sandėliai priklauso gyventojams.

Tačiau lapkričio 11 dieną Kauno apygardos teismas žemesnės instancijos teismo sprendimą panaikino.

Vadino butų priklausiniais

Lvivo gatvės 13A name gyvenantis Kazimieras Šliužas puikiai prisimena savivaldybės valdininkės žodžius, kai nuėjo aiškintis dėl bešeimininkio turto perėmimo procedūros. Esą kaip teismas nuspręs, taip ir bus, savivaldybė sprendimo neapskųs.

[[ge:lrytas:lrytas:39575509]]

Visi gyventojai nuo seno turėjo sandėlius kieme. Ir ne po vieną, o po du. Mat sunkvežimis malkų į vieną sandėlį netilpdavo.

Kadangi malkos nebūna visiškai sausos, anksčiausiai kūrenimui skirtas džiovindavo antrojo aukšto sandėliuose. Į pirmąjį sukraudavo tas, kurios į krosnį keliaus vėliau.

Gyventojai, teisme gynę savo poziciją, teigė, kad jų vardu neįregistruoti sandėliai yra butų priklausiniai. Jie būtini, nes kito būdo šildyti butus miesto centre nėra.

Pastatė dar caro laikais

Tiesa, gyventojai turi ir sandėlius namo rūsyje, bet priešgaisrinės apsaugos specialistai griežtai uždraudė juos naudoti malkoms sukrauti dėl gaisro pavojaus.

Savivaldybė nepateikė įrodymų, kad sandėliai priklausė jai ar valstybei. O ūkinėse knygose yra įrašų apie pastatytą pastatą kieme. Neabejojama, kad tai sandėliai.

K.Šliužas priminė, kad Lvivo gatvės 13A namas statytas dar caro laikais – 1887 metais, prie jo buvo mediniai sandėliai.

[[ge:lrytas:lrytas:34348653]][[ge:lrytas:lrytas:40472005]][[ge:lrytas:lrytas:40467685]]

Pokariu vietoj jų buvo pastatyti mūriniai dviejų aukštų sandėliai. Kai jis 1986-aisiais atsikraustė gyventi, bendrovės „Šnipiškių ūkis“ darbuotoja parodė sandėlius, kuriais jis gali naudotis.

Panašiai pasakojo ir kiti gyventojai. Tačiau savivaldybės atstovė Lina Vaitkuvienė tikino, kad tai – ne įrodymas. Esą jeigu teismas pripažins sandėlius savivaldybės nuosavybe, tada ji gyventojams suteiks teisę juos įsigyti pirmumo teise.

Namo gyventojams šie savivaldybės valdininkės žodžiai užkliuvo.

„Kodėl savivaldybė tik dabar susirūpino šiais sandėliais, nors jie visada buvo? Turbūt valdžia sugalvojo, kaip juos iš mūsų atimti.

Iš pradžių turtą pripažins bešeimininkiu, paskui jį perims savivaldybė. Taip, pasiūlys mums sandėlius įsigyti, bet kokia kaina? Juk Registrų centras nekilnojamojo turto vertes pakėlė į kosmines aukštumas. Taip gražiai sandėlius iš mūsų ir atims“, – kalbėjo vienas namo gyventojas.

[[ge:lrytas:lrytas:40496959]]

Kaimynai sandėlių jau neteko, taip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Tiesa, jie būstus jau ne malkomis šildo, tad vietos joms laikyti kaip ir nebereikia.

Kaltė – tik savivaldybės

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė Lvivo gatvės 13A namo gyventojų pareiškimą tenkinti. Jis nustatė juridinę teisę turintį faktą, kad sandėliai priklauso jiems.

Teismo nuomone, nors tarp butų privatizavimo dokumentų nėra duomenų, kurie patvirtintų sandėlių įkainojimą, po namu esantys rūsiai taip pat nebuvo atskirai įkainoti, gyventojai nuosavybės teisę į juos įgijo.

Pasak teismo, gyventojai elgėsi sąžiningai ir teisėtai, o už savivaldybės, kuri laiku nesuteikė teisės sandėlius privatizuoti, klaidas jie negali būti laikomi atsakingi.

Sprendime nurodytos ir Europos žmogaus teisių teismo bylos, kuriose konstatuojama, kad bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir tos klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.

Apvertė aukštyn kojomis

Tačiau gyventojai džiūgavo neilgai, nes Kauno apygardos teismo sprendimas viską apvertė aukštyn kojomis.

[[ge:lrytas:lrytas:40496960]]

Jo nuomone, jeigu statiniai buvo pastatyti valstybės, neperduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai valstybei ir turėtų priklausyti. O gyventojai malkas esą gali laikyti rūsiuose.

Negana to, nors savivaldybė buvo pradėjusi turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, tai, pasirodo, nereiškia, kad ji yra atsisakiusi šio turto.

Mat tik pripažinus daiktą bešeimininkiu jis gali būti perduotas savivaldybei teismo sprendimu.

Gyventojams užtenka rūsio

Kodėl savivaldybė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą? Dėl to, kad po namu yra rūsys.

„Savivaldybė laikosi pozicijos, kad sandėliai, esantys vidinio kiemo ūkiniame pastate, nebuvo išpirkti, todėl nepriklauso namo butų savininkams.

O štai namo rūsiuose esantys sandėliai buvo išpirkti ir priklauso namo butų savininkams“, – paaiškino savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

Anot jo, savivaldybė nepriima sprendimų dėl nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės teise nevaldo.

Galėtų šildytis ir kitaip

I.Kuzas priminė ir apie Vilniaus miesto šilumos ūkio specialųjį planą, kuriame nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai – atsinaujinančiosios energijos šaltiniai, elektra ar gamtinės dujos.

Bet šiuo atveju yra visos galimybės Lvivo gatvės 13A namą prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, trasa visiškai šalia pastato.

„Vis dėlto šildymo būdo keitimas yra tik pačių butų savininkų sprendimas, todėl savivaldybė negali atsakyti, kodėl toks butų savininkų sprendimas nebuvo priimtas“, – patikslino I.Kuzas.

Be to, šiuo metu Lietuvos energetikos agentūra skelbia kvietimus keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančiosios energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo, ir finansuoja iki 50 proc. išlaidų.

Kaip nurodyta Lietuvos energetikos agentūros internetiniame puslapyje, kvietimų etapas planuojamas kitų metų sausio 2-ąją.

Vietovei – turto vertintojų pagyros

Savivaldybės dėmesio sulaukę sandėliai yra šalia Konstitucijos prospekto, kuriame vienas po kito kyla dangoraižiai.

Nekilnojamojo turto paslaugų teikėjos „Ober-Haus“ turto vertintojų nuomone, vieta itin patraukli ir patogi – arti miesto centras, komerciškai itin patrauklus Konstitucijos prospektas, pasižymintis komercinių objektų ir modernių verslo centrų gausa.

Lvivo gatvė nesunkiai pasiekiama tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu, vietovėje gerai išplėtota socialinė ir inžinerinė infrastruktūra.

Savivaldybės Kalėdų dovana – šaltos krosnys vieno namo vilniečiams