„Tiesiog kiekvienas atvažiavęs lietuvis turi tą mintį. Kiekvienas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo S. Norkienė.
„Tikrai dauguma mūsų klientų yra lietuviai. Tai, sakykime, gal kokie 5 proc. iš 100 proc. mūsų klientų neužsimena apie tai, bet 95 proc. tikrai turi tą mintį, kad pasidėkime tą saugią pagalvę ir turėkime čia būstą, jeigu kartais kažkas būtų“, – dėstė ji.
Anot jos, panašiai mąsto ne tik lietuviai, bet ir kitų Europos valstybių piliečiai – pavyzdžiui, lenkai, estai, čekai, taip pat ir vengrai.
Susiję straipsniai
„Tą pačią pagalvę, tokią minkštą ir saugią, nori čia pasidėti, investuoti. Ir, kaip sakoma, jeigu kažkokia situacija – atvyksime“, – sakė S. Norkienė.
„Bet kol nėra tos situacijos – jie investuoja, nuomoja, gauna pasyvias pajamas, patys atvyksta savo atostogoms ir augina turto kainą, kad kažkada galėtų jį parduoti“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis tik, bendros lietuvių migracijos tendencijos nerodo, jog piliečiai pasirenka gyvenimą svetur dėl nestabilios saugumo situacijos, pažymėjo Europos migracijos tinklo skyriaus Lietuvoje vadovas Vytautas Ežerskis. Anot jo, pagrindinės emigracijos priežastys išlieka tokios pačios – geresnio ekonominio gyvenimo paieškos.
„Pagrindinis faktorius yra, vis dėlto, gebėjimas integruotis į šalies darbo rinką, kalbos mokėjimas, galimybė gauti [darbą] ir greitai įsidarbinti, gauti gerą atlygį. Geopolitinė įtampa mūsų regione galbūt yra faktorius, taip, bet šiuo metu jis nėra dominuojanti priežastis“, – laidoje kalbėjo V. Ežerskis.
„Neturime tokio pagrįsto vertinimo dėl išvykimo dėl būtent dėl geopolitinės situacijos“, – pridūrė jis.
Vis tik, V. Ežerskis džiaugėsi, kad vis daugiau lietuvių ne emigruoja, tačiau grįžta gyventi į gimtąją šalį. Praėjusių metų duomenimis, į Lietuvą sugrįžo 19 tūkst. šalies piliečių, o į užsienį išvyko tik 9,5 tūkst. Daugiausiai grįžtančiųjų – iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Norvegijos, Airijos bei Ispanijos.
„Pernai dvigubai daugiau grįžo, negu išvyko. Šių metų duomenų dar nėra, <...> Bet tas pozityviai nuteikia“, – kalbėjo Europos migracijos tinklo skyriaus Lietuvoje vadovas.
Apklausų duomenys atskleidė, pasak V. Ežerskio, kad dažniausiai lietuviai grįžti į tėvynę nusprendžia dėl artimųjų ilgesio.
„Mūsų apklausomis, grįžusieji atsakė, kad pagrindinis faktorius yra šeima, draugai, esantys Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovas.
„Uždirbus šiek tiek pinigų, stabilizavusis finansinei situacijai, atsiranda namų, draugų, šeimos ilgesys, noras vaikus vesti į lietuviškas mokyklas. Tą didžioji dalis atsakiusiųjų paminėjo kaip pagrindinių faktorių, dėl ko jie rinkosi grįžimą į Lietuvą“, – apibendrino Europos migracijos tinklo skyriaus Lietuvoje vadovas.