NT ekspertė Karina Paulauskaitė sako, kad didieji pasaulio miestai ir prestižiniai kurortai, tokie kaip Dubajus, Lisabona ar Maljorka, jau seniai diktuoja šią kryptį.
„Čia prabangūs projektai integruoja saulės energijos sistemas, žaliosios architektūros sprendimus, lietaus vandens surinkimą, natūralias medžiagas bei išmaniąsias šildymo ir vėsinimo technologijas. Dubajaus „Bugatti Residences“ ar „Al Barari“ vilos – puikūs pavyzdžiai, kaip prabanga ir tvarumas susilieja į vieną darnų visumą“, – teigia ji.
Ši tendencija nėra vien estetinis pasirinkimas – tai ir ekonominis sprendimas.
Parodė geriausiu pripažinto namo interjerą: sunku patikėti šios oazės paskirtimi
Anot NT brokerės, tvarūs pastatai yra efektyvesni energetiškai, mažina eksploatacines išlaidas ir ilgainiui išlaiko didesnę rinkos vertę. Vis daugiau investuotojų ieško būtent tokių objektų – suderintų su ESG principais (Environmental, Social, Governance) ir atitinkančių aukščiausius gyvenimo kokybės standartus.
Tvarumas Lietuvoje: nuo idėjos prie normos
Susiję straipsniai
Naujos kartos NT projektai Vilniuje ir pajūryje jungia architektūrą su tvarumu: natūralūs fasadai, geoterminiai šildymo sprendimai, energiją taupantys langai ir žaliosios erdvės tampa nebe papildymu, o pagrindine vertybe.
K. Paulauskaitė pastebi, kad pirkėjai vis dažniau klausia ne tik apie kvadratūros kainą, bet ir apie pastato energetinį efektyvumą, tvarias medžiagas bei mikroklimatą.
„Žmonės nori namų, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir gerai jaučiasi. Tai – tylus prabangos virsmas, kai estetika eina išvien su atsakomybe“, – sako ji.
Pastaraisiais metais Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose vis daugiau projektų naudoja geoterminį šildymą, saulės kolektorius bei lietaus vandens surinkimo sistemas. Pajūryje formuojasi naujas požiūris į antrųjų namų koncepciją – namai statomi taip, kad darniai įsilietų į kraštovaizdį, išlaikytų gamtos charakterį ir suteiktų maksimalų komfortą ištisus metus.
Bet ką tai reiškia Lietuvai? Nors Lietuvos nekilnojamojo turto rinka sparčiai bręsta, brokerė teigia, kad lyginant su Vakarų Europos ar Persijos įlankos prestižiniais regionais, vis dar matomas aiškus skirtumas.
Daugelyje projektų pagrindinis dėmesys skiriamas energiniam efektyvumui, kokybiškoms medžiagoms, šiuolaikiškai architektūrai.
Tačiau, pasak jos, gyventojų gerovei skirtos erdvės – sporto salės, SPA zonos, saunos, bendri poilsio kambariai, coworking erdvės, vaikų žaidimų zonos ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra – Lietuvoje vis dar kuriamos atsargiai.
Tuo tarpu tarptautiniuose projektuose šios funkcijos laikomos savaime suprantamu prabangos standartu.
„Gyventojai ieško ne tik būsto, bet ir aplinkos, kuri palaiko sveiką, subalansuotą ir socialiai aktyvų gyvenimo būdą. Tai kryptis, į kurią Lietuvos rinka dar tik pradeda rimčiau judėti“, – pabrėžia NT ekspertė.
Tvarumo pažanga Lietuvoje
Vis dėlto mūsų rinka žengia teisingu keliu: vis daugiau projektų tvarumą integruoja į pačią architektūros ir inžinerijos esmę.
„Tarp tokių projektų galima išskirti „Žygimantų 12“ ir „Sanguškų parką“. Juose matomas aiškus posūkis į tvarią prabangą: naudojamos natūralios medžiagos, įrengiami energiją taupantys fasadų sprendimai, efektyvi mikroklimato kontrolė, išmanios inžinerinės sistemos, o aplinka kuriama taip, kad darniai susilietų su miesto ar upės panoramomis.
Kiti projektai, tokie kaip „Matau Vilnių“, taip pat integruoja geoterminį šildymą, aukštos klasės energetinę sistemą ir subalansuotą aplinkos architektūrą“, – išskiria K. Paulauskaitė.
Kas laukia ateityje?
Šie pavyzdžiai rodo, kad tvari architektūra Lietuvoje jau nebėra niša — ji tampa kryptimi, kurią renkasi didžioji dalis sąmoningų pirkėjų.
Nepaisant to, anot brokerės, sektoriaus brandai vis dar trūksta platesnio požiūrio į gyvenimo kokybę.
„Tarptautiniuose projektuose matomi sporto, sveikatingumo, poilsio, darbo ir bendruomenės centrai gali tapti kitu natūraliu žingsniu ir Lietuvoje, kuriant visavertes gyvenvietes, o ne tik būstų kompleksus.
Tvari prabanga nebėra ateities vizija – ji jau formuoja šiandienos sprendimus.
Tai ne tik technologijos ar architektūra. Tai požiūris į gyvenimą, kuriame vertė matuojama ne kvadratinių metrų blizgesiu, o tuo, kaip ilgai, sveikai ir sąmoningai žmogus juose gyvena“, – pasakoja ji.
NT ekspertė įsitikinusi, Lietuvos rinka šį virsmą jau pradėjo – dabar svarbiausia jį auginti kryptingai, atsakingai ir drąsiai. Nes tik ten, kur prabanga susitinka su prasme, gimsta tikroji ilgalaikė vertė.