Čia gimsta „Parko 21“ – nekilnojamojo turto konversijos projektas, kurio esmė – grąžinti miesto gyvybę į vieną gražiausių, bet uždariausių jo vietų.
Psichiatrijos ligoninės dažnai apipintos mitais, stereotipais, ar net baimėmis. Tačiau šiandienos pasaulyje vis dažniau buvusios gydyklos tampa vietomis, kur sugyvena istorija, architektūra ir naujas gyvenimo būdas.
„Parko 21“ projektas – būtent toks virsmas. Pastatas, turintis kultūros paveldo statusą, bus rekonstruotas išsaugant jo architektūrinę išraišką ir istorinę vertę, tačiau pritaikant šiuolaikiniam žmogui: vietoje buvusių palatų atsiras jaukūs butai, pro didelius langus atsivers vaizdas į žalumą ir takelius, kurie dar visai neseniai buvo ligoninės vidaus keliai.
Pasaulinės paralelės
Tokie virsmai – ne vien Vilniaus fenomenas. Visame pasaulyje ryškėja tendencija buvusias ligoninių teritorijas transformuoti į patrauklius gyvenamuosius rajonus.
Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – Jungtinėse Valstijose buvusios Buffalo valstijos psichiatrinės ligoninės, kurią XIX a. suprojektavo H. H. Richardson ir kraštovaizdžio architektai Olmsted ir Vaux, atgimimas prabangių loftų, viešbučio ir kultūrinių erdvių ansamblio pavidalu.
Australijoje itin ryškus buvusios Kew Asylum ligoninės projektas. Po klinikos uždarymo didžioji dalis pastatų paversta „Willsmere“ gyvenamuoju kompleksu su prabangiais loftais, baseinu, teniso kortais bei želdynais, tačiau išlaikant autentišką architektūrinį charakterį.
Prancūzijoje, Paryžiaus centre, buvęs Hopital Saint-Vincent-de-Paul kompleksas transformuojamas į modernų, tvarų eco-rajoną su socialiniais ir privačiais būstais.
Tuo tarpu Airijoje buvusios Grangegorman psichiatrijos ligoninės teritorija virto gyvu miesto kvartalu, jungiančiu universitetą, viešąsias erdves ir gyvenamuosius pastatus.
Sunnyside Royal Hospital – vienos seniausių psichiatrinių ligoninių Škotijoje, veikusios nuo 1781 m., istorinis architektūros kompleksas šiuo metu transformuojamas į prestižinių namų kvartalą.
Visus šiuos atvejus vienija bendra mintis – istorinius pastatus ne nugriauti, o pratęsti jų gyvenimą nauja prasme. Būtent tokia idėja veda ir „Parko 21“ kūrėjus.
„Pasaulyje įdomių ligoninių konversijų yra gerokai daugiau, tiesą sakant, galėtų būti įspūdingas turas, – šypsosi „Parko21“ projekto savininkas Artur Lajevskij. – Šie tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad buvę medicinos kompleksai gali sėkmingai atgimti kaip aukštos vertės, architektūriškai išskirtinės gyvenamosios erdvės, pritraukiančios tiek gyventojus, tiek investuotojus.“
Kultūros paveldas – ne stabdis, o vertė
Parko g. 21 esantis pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl bet kokie rekonstrukcijos darbai turi būti vykdomi su ypatingu dėmesiu. Bus išsaugoti fasado elementai, proporcijos, architektūrinis siluetas. Tokie objektai ne tik iššūkis architektams, bet ir unikali galimybė miestui: juk čia, tarp senų medžių, plyti beveik 20 ha teritorija, kurioje žaliosios zonos ir parkai susilieja su istoriniu urbanistiniu audiniu.
„Tai – vieta, kurioje galima išgirsti miesto atmintį. Ji kalba per sienas, langus, koridorius. O mūsų tikslas – paversti šią atmintį gyvu, kvėpuojančiu audiniu,“ – sako projekto kūrėjai.
Atgimstantis rajonas
Naujoji Vilnia ilgą laiką buvo laikoma periferija, tačiau pastaraisiais metais čia vis dažniau matyti atgimimo ženklai: nauji gyvenamieji kvartalai, infrastruktūros plėtra, kultūrinės iniciatyvos. „Parko 21“ konversija įsilieja į šį procesą – ji ne tik atnaujins fizinį pastatą, bet ir pakeis visos teritorijos suvokimą.
Ši vieta turi viską, kas būtina šiuolaikiniam gyvenimui – patogų susisiekimą, tylą, gamtą ir autentišką istoriją. Buvusi ligoninės uždara erdvė taps atvira bendruomenei.
Finansinė platforma, atverianti duris pokyčiams
Projekto konversijos įgyvendinimą finansuoja ir alternatyvaus finansavimo bendruomenė – dalis lėšų pritraukiama per sutelktinio finansavimo platformą Nordstreet, kuri finansavo jau 10 projekto vystymo etapų ir surinko daugiau kaip 630 000 eurų. Viso per sutelktinio finansavimo platformą „Nordstreet“ planuojama sutelkti 875 000 eurų.
„Šio projekto grąža yra ne tik finansinė, bet ir kultūrinė. Kai investuotojai renkasi tokius projektus, jie ne tik finansuoja nekilnojamojo turto projekto vystymą – jie grąžina miestui jo pačius jautriausius kampus“, – sako „Nordstreet“ atstovas.