Smarkiai besikeičiančio miesto fone jau kelis dešimtmečius vaizdą darko apleisti statiniai. Jų savininkai nesiliauja žadėti jau netrukus imtis pokyčių, o Kauno valdžia vis dar bando tikėti jų pažadais.

Geriausiai žinomas vaiduoklis – nebaigtas statyti viešbutis „Britanika“ Kęstučio gatvėje – puikiai matomas net iš atokiausių miesto vietovių.

Kartą jam jau buvo sužibusi viltis pavirsti šiuolaikišku viešbučiu, tačiau po keistų Kauno tarybos manevrų ir užsitęsusių teismo procesų visi planai subliūško.

Apie 500 vietų 14 aukštų viešbutį miesto centre 1986 metais pradėjo statyti Lenkijos statybų bendrovė. Darbai sustojo 1990-aisiais, ir jau 35 metus šis betono monstras gąsdina kauniečius.

[[ge:lrytas:lrytas:25427645]]

Ne ką geresnė situacija su prie Kauno senamiesčio prigludusia buvusia Žydų ligonine – jos savininkai ne kartą skelbė garsius planus, tačiau darbai taip pat neprasidėjo.

Jau du dešimtmečius tuščias stovi ir gyvenamasis pastatas Savanorių prospekto pradžioje, visai greta Kauno sinagogos.

[[ge:lrytas:lrytas:39760813]][[ge:lrytas:lrytas:39944284]][[ge:lrytas:lrytas:40105198]]

Teismas tarė lemiamą žodį

Miesto valdžia neprižiūrimo turto savininkams mojuoja didesnių mokesčių vėzdu, tačiau, atrodo, tokios priemonės neveikia.

Apie nebaigto statyti viešbučio „Britanika“ savininkų planus nieko negirdėti jau dvejus metus po pralaimėto ginčo Kauno savivaldybei.

Pastatą valdančiai bendrovei „K26“, siejamai su verslininku Gintaru Skorupsku, nepavyko atnaujinti teismo proceso, kuriame ji prašė įpareigoti Kauno savivaldybę patvirtinti „Architektų biuro G.Natkevičius ir partneriai“ parengtus planuojamo viešbučio projektinius pasiūlymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad bendrovė „K26“ siekia ne užbaigti „Britanikos“ statybą, o jos sklype pastatyti visiškai naują pastatą.

Teismo teigimu, vertinant projektiniuose pasiūlymuose numatytą pastatų aukštį ir užstatymo intensyvumą negalima vadovautis 1999 metų detaliuoju planu, nes jis išimtinai buvo skirtas jau pradėto pastato statybai, todėl visų pirma būtina pašalinti šio plano spragas.

Po galutinai pralaimėto ginčo teismuose įmonė galėtų statyti viešbutį tik tuomet, jeigu Kauno savivaldybės administracija pakeistų sklypo detalųjį planą.

Pertrauka smarkiai užsitęsė

„Planas statyti viešbutį nemirė“, – tikino projektinius pasiūlymus su komanda rengęs architektas Gintautas Natkevičius.

Jo žiniomis, ekspertai tyrinėjo statinio konstrukcijų patikimumą, teko matyti būsimo statinio eskizų.

G.Natkevičiaus nuomone, šioje situacijoje galimos dvi išeitys – pastato kapitalinis remontas arba naujo pastato statyba pakeitus sklypo detalųjį planą. Teismui paskelbus galutinį sprendimą tikroviškesnis galėtų būti pastarasis pasirinkimas.

„Tokio viešbučio statyba – milžiniška investicija, todėl projektas turi subręsti“, – svarstė architektas G.Natkevičius.

Prieš kelerius metus skelbta, kad naujasis viešbutis su verslo centru Kauno centre galėtų įsilieti į garsų „Hilton“ viešbučių tinklą.

Gražūs planai – popieriniai

O Kauno pilies prieigose daugiau nei tris dešimtmečius palengva nyksta istorinė Žydų ligoninė. Pastato savininkai keičiasi, tačiau statinio būklė negerėja.

Tarpukario metais ši gydymo įstaiga priklausė draugijai „Bikur cholim“.

Nuo 1930 metų ši ligoninė teikė vaikų ir tuberkuliozės gydymo paslaugas, o nuo 1934 metų buvo atidarytas Gerklės, nosies, ausų ir akių skyrius, taip pat Urologinis ir Odos skyriai.

Visoje ligoninėje buvo apie 300 pacientams skirtų lovų.

Žydų ligoninėje taip pat veikė greitosios pagalbos stotis, kuri buvo įsikūrusi A.Mapu gatvėje.

Sovietmečiu buvusios Žydų ligoninės teritorijoje taip pat veikė ligoninė, kuri paslaugas teikė iki 1995-ųjų, o vėliau buvo perkelta į naujas patalpas.

Daugiau nei dešimtmetį likęs turtas priklausė Kauno savivaldybei, o 2010 metais vykusiame aukcione jį įsigijo bendrovė „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“.

Vėliau buvo skelbta, kad pastate planuojama steigti simuliacijų medicinos mokymų centrą, kuriame Lietuvos ir užsienio medikai bei studentai galėtų tobulinti savo įgūdžius.

Už pastatą verslininkai tuomet sumokėjo 1,04 mln. skaičiuojant eurais ir planavo investuoti dar 1,5 mln. eurų. Pastatą žadėta atnaujinti iki 2015-ųjų, tačiau darbai taip ir neprasidėjo.

Tvirtų pažadų negirdėti

Pastatas 2012 metais buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau paveldo apsaugos zona apima tik dalį jo teritorijos.

Nuo 2022-ųjų pastato savininke tapo Vilniuje registruota bendrovė „TSMA-T“.

Jos atstovai anksčiau yra minėję, kad pastato rekonstrukcija turėtų prasidėti 2025-ųjų pavasarį ir jį norima pritaikyti su medicina susijusioms reikmėms.

Galima spėti, kad ir šie planai nukelti ateičiai, o praėjusių metų vasarą įvyko pokyčių pačios bendrovės vadovybėje.

„Šiuo metu vyksta projektavimo darbai – rengiami ir derinami projektiniai sprendiniai, vertinamos galimos pastato pritaikymo alternatyvos atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus“, – atskleidė praėjusiais metais įmonės „TSMA-T“ direktore tapusi Daiva Duksienė.

Planuojama, kad pastatas ateityje galėtų būti pritaikytas sveikatos priežiūros veiklai.

„Konkreti rekonstrukcijos pradžios data dar nėra žinoma, nes ji priklausys nuo suderinimų su atsakingomis institucijomis, finansavimo šaltinių“, – aiškino D.Duksienė.

Skubėjo iškeldinti gyventojus

Gerokai rečiau į akis krinta Kauno centre stovintis buvusios alaus daryklos „Ragutis“ bendrabutis. Namas ištuštėjo beveik prieš du dešimtmečius, tačiau vertingame kultūros paveldo objekte iki šių dienų gyvybės nematyti.

Prieš 20 metų kauniečiai, gyvenę Savanorių prospekto pradžioje esančiame įspūdingame pastate, liejo ašaras, nes iš jo turėjo išsikelti.

Pastato savininke tapusios bendrovės „Agroneta“ atstovai siekė, kad jis kuo greičiau ištuštėtų.

Tačiau dabar jau du dešimtmečius šis valstybės saugomas kultūros paveldo objektas stovi užrakintas.

Trijų aukštų su mansarda statinio fasadą puošia ornamentas, vaizduojantis alaus pripiltus ragus, į kuriuos geriau įsižiūrėjus išryškėja R raidė. Įdomios ir kitos fasado detalės – langų, durų formos.

Tai 1923 metais iškilęs jau tada nuomai skirtas alaus gamyklos „Ragutis“ namas. Paskutiniai jo gyventojai buvo alaus daryklos darbuotojai, kuriems čia buvo suteikiami bendrabučio kambariai.

Dalis pastato ribojasi su alaus daryklos „Kauno alus“ kiemu. Pagrindinis įėjimas įrengtas nuo Savanorių prospekto, o kitapus svarbios transporto arterijos – Kauno sinagoga.

Keliavo iš rankų į rankas

Nuo tarpukario Žaliakalnio papėdėje veikusi „Ragučio“ gamykla patyrė įvairių permainų. Sovietmečiu ji buvo nacionalizuota.

1992 metais alaus darykla „Ragutis“ suskilo į dvi įmones – „Ragutį“ ir „Žalsvytį“. „Ragutis“ bendrabutį perdavė „Žalsvyčiui“.

2000 metais „Žalsvytį“ įsigijo nauji savininkai ir po metų įmonę pavadino „Kauno alumi“.

Tačiau po kelerių metų „Kauno alus“ bendrabutį pardavė įmonei „Agroneta“.

Gyventojai apie tai sužinojo 2006 metais, kai jiems buvo pasakyta, kad savo būstus turi palikti, nes namas yra avarinės būklės.

Trys nuomininkai savo butus sugebėjo privatizuoti. Du būstus bendrovei pavyko greitai nupirkti, tačiau palėpėje vienas patalpas turėję savininkai jų parduoti nesutiko, nors ten ir negyveno.

Dėl šios aplinkybės pastatą remontuoti esą buvo sudėtinga. Vėliau patalpas pagaliau pavyko nupirkti, tačiau jau maždaug trejus metus vis tiek nevyksta jokių darbų.

Buvęs bendrabutis yra vienas didžiausių nenaudojamų gyvenamosios paskirties pastatų Kaune.

Nuo praėjusių metų pradžios bendrovei „Agroneta“ vadovaujantis Kipras Krasauskas pareiškė nekomentuosiantis situacijos, susijusios su buvusiu alaus daryklos bendrabučiu, nieko neužsiminė ir apie planus.

Mokesčius didina ne visiems

Kauno savivaldybė nurodė, kad 2020 ir 2021 metais žemės sklypas aplink nebaigtą statyti „Britanikos“ viešbutį buvo įtrauktas į nenaudojamų valstybinės žemės sklypų sąrašą ir žemės sklypui buvo taikytas padidintas žemės mokestis.

Žemės sklype esantis nebaigtos statybos pastatas nėra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, tačiau, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir pastato savininkams nesiėmus priemonių dėl pastato būklės gerinimo, pastatas gali būti įtrauktas į 2026-ųjų apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Šiuo metu pastatas yra nenaudojamas, apleistas, pastato remonto ar statybos darbai nevyksta, teritorija aptverta tvora.

Savivaldybė taip pat pranešė, kad 2025 metais žemės sklypas aplink A.Jakšto gatvėje esantį Žydų ligoninės pastatą buvo įtrauktas į nenaudojamų valstybinės žemės sklypų sąrašą ir jam taikytas didžiausias galimas 4 proc. žemės mokestis.

Sklype esantis nebaigtos statybos pastatas nėra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir savininkams nesiėmus priemonių dėl pastato būklės gerinimo jis esą gali būti įtrauktas į 2026-ųjų apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Pripažįstama, kad šiuo metu pastatas taip pat yra apleistas, jo remonto ar statybos darbai nevyksta.

O buvęs bendrabučio pastatas su patalpomis Savanorių prospekte buvo įtrauktas į 2022–2025 metų apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus ir jam taikytas padidintas nekilnojamojo turto mokestis.

Labiausiai kenkia miesto įvaizdžiui

Jūratė Merkevičienė

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė

„Nekyla abejonių – vaizdą labiausiai gadina vadinamasis „Britanikos“ viešbutis, kuris ryškiai dominuoja miesto siluete. Joks kitas pastatas Kaune nepasižymi tokiais ypatumais.

Vien nugriauti viršutinius jo aukštus nepakaktų, reikėtų iš esmės spręsti šio pastato likimą.

Jo vietoje svarstyta įrengti kongresų rūmus, viešbutį, bet kol kas visi planai įstrigo.

Šiek tiek keista situacija, nes jis stovi pačiame Kauno centre – patrauklioje vietoje, kur žemė itin brangi.“

Kauną žemyn tempia jo paties vaiduokliai: istorija nesikeičia jau dešimtmečius