Kauno politikai vis karšia kailį neprižiūrimų pastatų savininkams, bet neseniai įgriuvo savivaldybei priklausančio paveldo saugomo statinio perdanga. Jame šeimininkavo ne kas kitas, o miesto planuotojai.

Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“, užsiimanti teritorijų planavimu, nemažai metų buvo įsikūrusi miesto centre, Kęstučio gatvėje esančiame 66A pastate.

Nors šis dviejų aukštų mūrinis pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas ir priklauso miesto savivaldybei, jis stovi apšiuręs. O sausio pradžioje įgriuvo net šio raudonplyčio statinio perdanga.

Nors darbuotojai nenukentėjo, teko skubiai ieškoti jiems naujos darbo vietos. Tokią pavyko rasti kitame istoriniame pastate. Jis yra privačiose rankose ir jo savininkai savo turtą prižiūri.

[[ge:lrytas:lrytas:40105198]][[ge:lrytas:lrytas:40778898]][[ge:lrytas:lrytas:41480812]]

Nukentėjo tik technika

Kęstučio gatvės dviejų aukštų raudonų plytų 66A namas yra Kauno savivaldybės turtas. Jame patikėjimo teise ir buvo įsikūrusi įmonė „Kauno planas“.

Šios įmonės vadovas Laurynas Byla pasakojo, kad darbuotojai daugiau kaip 20 metų naudojosi patalpomis antrame namo aukšte. Kitos erdvės buvo tuščios.

„Sausio pabaigoje netikėtai įgriuvo tarp palėpės ir antro aukšto įrengta perdanga. Jos dalys nukrito ant kompiuterių, kitos technikos ir ją sugadino. Laimei, tai įvyko naktį, darbuotojų nebuvo ir žmonės nenukentėjo“, – atvirai pasakojo L.Byla.

„Kauno plano“ vadovas sakė, kad šioje įmonėje dirba tik pusantrų metų. Jis žinojo, kad pastato stogas prieš kurį laiką buvo pakeistas nauju, ir jokių požymių, kad perdanga galėtų įgriūti, nebuvo.

Vietoj morgo – archyvas

„Kauno planui“ 2016–2020 metais vadovavęs Raimundas Labutis atskleidė, kad kai pradėjo dirbti šioje įmonėje, remontas pastate jau buvo atliktas.

„Tada buvo pakeistas stogas. Palėpė apšiltinta, o po ja esančio antro aukšto lubos uždengtos gipskartonio plokštėmis, įrengtos pakabinamosios lubos, atnaujinti ir darbuotojų kabinetai“, – prisiminė R.Labutis.

Nors palėpe niekas nesinaudojo, jis ją apžiūrėjo, šios erdvės būklė atrodė nebloga. R.Labutis su kolegomis aptvarkė pirmą pastato aukštą.

„Tarpukariu, vėliau ir sovietmečiu čia buvo ligoninė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę čia kurį laiką dar veikė Teismo medicinos skyrius, buvo morgas. Kai pradėjau dirbti, pirmame aukšte dar buvo likę šios įstaigos spintų“, – pasakojo R.Labutis.

Tada erdvės buvo išvalytos, dalį pirmo aukšto „Kauno plano“ darbuotojai pritaikė savo archyvui saugoti. R.Labutis tikino, kad viso pastato būklė nebuvo bloga. Vis dėlto pastatas statytas prieš 100 metų, o jo sijos buvo medinės.

„Gali būti, kad per stogą ar kitus plyšius patekdavo drėgmė, dėl to medinės sijos pamažu nyko. Kadangi palėpė buvo apšiltinta, o antro aukšto lubos apkaltos gipskartoniu, pamatyti galimą grėsmę galėjo būti sudėtinga“, – apie nelaimės priežastis svarstė R.Labutis.

Atkūrė tarpukario spalvą

Kęstučio gatvės 66A namas stovi kieme už prie pat šios gatvės esančio 66-ojo daugiabučio. Tarpukariu šie namai buvo pastatyti viename bendrame sklype ir juos valdė du savininkai.

Dabar trijų aukštų daugiabučio gyventojai yra įkūrę bendriją. Jos pirmininkas Gintaras Aleknavičius pasakojo, kad su „Kauno plano“ darbuotojais sutarė gerai, kiemas būdavo prižiūrimas.

„Kai įgriuvo to namo perdanga, mačiau, kaip statybinės atliekos buvo nešamos į kiemą ir išvežamos. Man tada kilo klausimų, kas nutiko, nes ir mūsų namas senas, statytas 1926 metais“, – mintimis dalijosi kaunietis.

Vyras sakė, kad namo, kuriame yra 4 butai, gyventojai ir pirmame aukšte esančių komercinių patalpų savininkai pastatu rūpinasi.

„Nors mūsų daugiabutis nėra paveldo saugomas objektas, remontuojant jį pirmo aukšto fasadas buvo perdažytas tokia spalva, kokia buvo tarpukariu. Ateityje planuojame atkurti ir viso namo fasado spalvą. Namo būklė nebloga, perdangos nekrinta“, – kalbėjo G.Aleknavičius.

Labiau rūpi fasadų tvarkyba

Paveldosaugininkė, Kauno savivaldybės tarybos narė konservatorė Andrijana Filinaitė pažymėjo, kad Kęstučio gatvės 66A pastatas, kaip paveldo objektas, yra saugomas vietinio reikšmingumo lygmeniu.

„Savivaldybės prioritetas turėtų būti jai priklausančių, ypač paveldo, pastatų tvarkyba“, – įsitikinusi kaunietė.

A.Filinaitė svarstė, kad šis pastatas yra ne prie pat gatvės, o kieme – nereprezentatyvioje, mažiau matomoje erdvėje.

Tikėtina, kad dėl šios priežasties jis ir nėra įtrauktas į prioritetinį pastatų tvarkymo sąrašą.

„Pastaruoju metu savivaldybė teikia prioritetą pastatų fasadų tvarkybai, tačiau vertėtų nepamiršti ir atokiau esančių paveldui reikšmingų pastatų.

Reikia periodiškai įvertinti objektų būklę ir, esant bent menkiausiems avarinės grėsmės požymiams, nedelsiant imtis tvarkybos arba bent jau taikyti laikinąsias apsaugos priemones“, – kalbėjo A.Filinaitė.

Kaltino senuosius meistrus

O Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas tikino, kad Kęstučio gatvės 66A pastato būklė nebuvo ir nėra bloga.

Dėl to, kad namo perdanga įgriuvo, kalti ne dabartiniai pastato savininkai.

„Kai pastato perdanga įgriuvo, buvo tiriama, kodėl taip nutiko. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad statybininkai dar prieš 100 metų blogai atliko savo darbą“, – teigė S.Rimas.

Pasak Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo, dar statant antrą namo aukštą medinė sija buvo blogai pritvirtinta.

„Ši žiema buvo šalta, iškrito daug sniego, todėl pastatas galėjo sujudėti ir sija išsinėrė, vienas jos galas atsikabino ir krito, dėl to nukrito ir perdangos dalis.

Aš situaciją pavadinčiau net stebuklu, nes žmonės nenukentėjo“, – apie nelaimės priežastis kalbėjo S.Rimas.

Paveldo specialistas tikino, kad savivaldybė pastato atsikratyti neplanuoja. Jį ketinama kompleksiškai atnaujinti ir „Kauno plano“ darbuotojai galės grįžti į jį dirbti. Teko skubiai spręsti, kur perkraustyti darbuotojus.

Gerą nuomos kainą ir tinkamas darbo sąlygas pavyko rasti miesto centre. „Kauno planas“ persikėlė į E.Ožeškienės gatvės 10-ąjį pastatą. Tai įspūdingas trijų aukštų namas, kuriame įrengti nuomai skirti biurai.

Tai taip pat istorinis pastatas. Jį, skirtą automatinei telefonų stočiai, tarpukariu suprojektavo garsus architektas Feliksas Vizbaras. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame ilgokai veikė spaustuvė „Šviesa“.

Kol baudžia kitus, griūva jų pačių pastatai: Kauno centre – nemaloni situacija