Projektą įgyvendinanti Kauno arkivyskupija siekia atkurti istorines pastato erdves, pritaikyti jas lankytojams ir sudaryti sąlygas kultūrinei, edukacinei ir bendruomeninei veiklai, išsaugant sakralinę objekto paskirtį.
Bendra numatoma projekto vertė siekia beveik 1,55 mln. eurų, iš jų daugiau nei 580 tūkst. eurų sudaro nacionalinio plėtros banko ILTE suteikta paskola „Paveldas“.
XVII amžiuje pastatyta Dievo Kūno bažnyčia 1965 m. buvo pritaikyta kino teatro veiklai – sunaikinta didelė dalis interjero, įrengtos gelžbetoninės konstrukcijos, o bažnyčios erdvė suskaidyta į kelis aukštus.
Susiję straipsniai
Kauno arkivyskupijos kurijos ekonomas Kęstutis Patašius sako, kad šiuo projektu siekiama pašalinti šiuos vėlesnius pakeitimus ir sugrąžinti pastatui istorinį vientisumą.
„Iki projekto pradžios dalis bažnyčios erdvių buvo nepritaikytos lankytojams, o techninė pastato būklė ribojo galimybes objektą visapusiškai atverti visuomenei. Pastato sienas veikė drėgmė, buvo pažeista vidaus apdaila, neįrengtos būtinos inžinerinės sistemos, pastatas nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia“, – atskleidė K.Patašius.
Anot jo, dar iki šio projekto Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba, pasitelkdama savivaldybės lėšas, nuosekliai tvarkė kritinės būklės pastato dalis – atliko stogo dangos remontą, sutvarkė stogo konstrukcijas, visus fasadus, bokštelius, frontonus, mozaiką.
Vis dėlto tapo aišku, kad pavienių darbų nepakanka, – norint visapusiškai atnaujinti objektą ir pritaikyti jį visuomenei, buvo reikalingas kompleksinis sprendimas ir didesnės investicijos.
„Planuojant darbus vienas didžiausių iššūkių buvo ribotos finansinės galimybės, todėl darbus teko planuoti etapais ir aiškiai nustatyti svarbiausias problemines vietas. Taip pat reikėjo tiksliai įvertinti realią pastato techninę būklę – dalis paslėptų defektų paaiškėjo tik atlikus detalius tyrimus“, – sakė K.Patašius.
Sprendimas atverti bažnyčios ir vienuolyno ansamblio patalpas kilo vertinant platesnį šio objekto potencialą.
„Šis sakralinis ir kultūros paveldo objektas turi kur kas didesnį potencialą nei vien tradicinė religinė funkcija. Siekiame, kad bažnyčia taptų gyva ir visiems prieinama erdve, jungiančia dvasinį, kultūrinį, edukacinį ir bendruomeninį gyvenimą“, – mintimis dalijosi K.Patašius.
Anot jo, projektas skirtas pritraukti platesnę auditoriją – ne tik aktyvius parapijos narius, bet ir miesto gyventojus bei svečius, kurie iki šiol šio objekto nebuvo lankę.
„Istoriškai vienuolynai buvo ne tik religiniai, bet ir kultūros bei švietimo centrai. Atvertos erdvės leidžia užtikrinti prieigą įvairioms visuomenės grupėms ir sudaro sąlygas organizuoti edukacines veiklas, koncertus, parodas bei diskusijas“, – teigė K.Patašius.
Įgyvendinant projektą numatoma įrengti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų ir gaisrinės saugos sistemas, liftą, pritaikyti takus žmonėms su negalia. Taip pat planuojama atverti rūsį.
Po bažnyčia esančiose erdvėse palaidoti didikų giminių – Michalkevičių, Eirimovičių, Zabielų – atstovai, taip pat yra dar netirtų laidojimo vietų. Sutvarkius rūsį planuojama įrengti ekspoziciją ir kolumbariumą.