Pasak ekspertų, tokiose situacijose paprastų ir pigių sprendimų dažniausiai nebūna. Galutinis pasirinkimas priklauso nuo to, kokio komforto žmogus tikisi iš būsimo būsto ir kiek yra pasirengęs investuoti.
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ pardavimo vadovas Antanas Rukša sako, kad sprendžiant, ar seną pastatą renovuoti, ar griauti, verta iš anksto įvertinti ne tik statybos darbų kainą. Jo teigimu, senuose sodybų namuose dažnai būna įvairių atliekų – nuo medienos, plytų ir betono iki asbesto ar senų talpyklų su neaiškiais skysčiais, todėl atliekų sutvarkymas gali tapti reikšminga viso projekto biudžeto dalimi.
Savo ruožtu karkasinių ir skydinių namų statybų bendrovės „Bakūžė LT“ vadovas Vaidas Morkevičius teigia, kad daug sodybų savininkų pateko į panašią situaciją – nugriauti seną namą gaila, bet patogiai jame gyventi irgi nebeįmanoma.
Susiję straipsniai
„Šiuo metu matome didelę sodybų pasiūlą. Žmonės suprato, kad jų priežiūra atima daug laiko – vien žolės pjovimas jo užima nemažai. Vergauti savo sklype niekas nenori, o kad senas pastatas visai nesugriūtų, reikia nemažų investicijų“, – sako V. Morkevičius.
Pamiršta įskaičiuoti atliekų sutvarkymą
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atstovas A. Rukša pastebi, kad planuodami renovacijos ar griovimo darbus žmonės dažnai į sąmatą pamiršta įtraukti statybinių atliekų sutvarkymo kainą.
„Daugelis vis dar nustemba sužinoję, kad statybinės atliekos nebėra tiesiog vežamos į sąvartyną ir pilamos į vieną krūvą. Jos turi būti išrūšiuotos ir sutvarkytos pagal reikalavimus, o tai kainuoja“, – sako „Ecoservice“ pardavimo vadovas A. Rukša.
Anot specialisto, atliekų tvarkymo kaina priklauso nuo jų kiekio ir to, ar jos rūšiuojamos. Vidutiniškai vieno konteinerio išvežimas, jei jame yra išrūšiuotos plytos ar kitos inertinės atliekos, kainuoja apie 300–400 eurų. Asbesto atliekų išvežimas atsieina apie 400–500 eurų, tačiau jos turi būti tinkamai paruoštos – supakuotos ant palečių ir apvyniotos plėvele arba sudėtos į 1 kubinio metro didmaišius. Medienos atliekų konteinerio išvežimas ir sutvarkymas kainuoja apie 250 eurų.
Pasak A. Rukšos, dažna pasitaikanti situacija, kai žmonės neįvertina tikrojo atliekų kiekio.
„Klasikinis atvejis – žmogus pasiteiraudamas nurodo per mažą atliekų kiekį. Pradėjus darbus paaiškėja, kad jų yra gerokai daugiau, todėl atliekų sutvarkymo kaina gali išaugti du ar net tris kartus. Kitas niuansas – senuose namuose neretai aptinkama įvairių talpyklų su dyzelinu, alyva ar kitais skysčiais, o jų sutvarkymas taip pat kainuoja“, – sako specialistas.
Jo teigimu, griaunant seną apie 80 kv. metrų rąstinį namą gali susidaryti maždaug 10–15 tonų atliekų. Jei jos nerūšiuojamos, atliekų sutvarkymas gali kainuoti maždaug 3 tūkst. eurų, tačiau rūšiuojant ir vežant atskiruose konteineriuose galima sutaupyti net iki tūkstančio eurų.
„Jei jums siūlo perpus mažesnę šių darbų kainą, tai rimtas signalas, kad atliekos nebus tvarkomos pagal reikalavimus, o greičiausiai atsidurs artimiausiame miške ar nelegaliame sąvartyne“, – dėmesį atkreipia „Ecoservice“ atstovas A. Rukša.
Kada verta renovuoti?
Pasak „Bakūžė LT“ vadovo V. Morkevičiaus, prieš svarstant senos sodybos namo renovaciją pirmiausia būtina įvertinti pamatų ir rąstų būklę. Jei jie išlikę geri, renovacija gali būti prasmingas sprendimas. Tačiau ekspertas pastebi, kad daugelis senesnių nei 50 metų sodybų namų yra prastos būklės – pamatai suskilę, o rąstai neretai sudėti tiesiog ant akmenų ar plytų. Tokiais atvejais apie rimtesnę renovaciją dažnai nė neverta galvoti.
Statybų žinovas sako, kad svarbiausia atsakyti į klausimą, kokio komforto žmogus tikisi ir ar name gyvens tik vasarą, ar visus metus.
„Vieniems tinka ir asla, jie nemato problemos vaikščioti po kambarį su žieminiais batais. Kiti nori vaikščioti basomis po šildomas grindis“, – pastebi V. Morkevičius.
Anot jo, jei konstrukcijos išlikusios geros, o žmogui pakanka paprastesnio komforto ir jis nori tik atnaujinti namo išorę, renovacija gali būti racionalus sprendimas.
Praktika rodo, kad įvertinus grindų, sienų ir stogo būklę dažnai paaiškėja, jog iš seno namo lieka tik rąstai ir pamatai, o visa kita vis tiek reikia įrengti ir apšiltinti iš naujo. Tokiu atveju kartais logiškiau ir pigiau pastatą nugriauti ir statyti naują.
„Kad ir kaip besistengtum, sename name tokio komforto kaip naujame vis tiek neišgausi ir sienų lygių nepadarysi, per jas vis tiek pūs vėjas“, – sako namų statytojas.
Kiek kainuoja namo statyba?
Jei žmogus nusprendžia vietoje seno pastato statyti naują namą, jo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Vienas jų – ar reikalingas statybų leidimas.
„Jei naujas namas statomas tiksliai toje pačioje vietoje, kur stovėjo nugriautas pastatas, tokio paties dydžio ir aukščio, dažnai leidimo nereikia, todėl galima sutaupyti nemažai pinigų“, – sako karkasinių ir skydinių namų statybų bendrovės vadovas V. Morkevičius.
Anot jo, vidutinė naujo medinio namo kaina skaičiuojama maždaug apie 1–1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Į šią sumą įprastai įeina pamatai, pagrindiniai statybos darbai, minimali vidaus apdaila ir elektros instaliacija.
„Ne itin prabangus 100 kv. metrų namas su minimaliu įrengimu gali kainuoti apie 150 tūkst. eurų. Labai taupant įmanoma tilpti ir į maždaug 100 tūkst. eurų biudžetą. Galutinė kaina priklauso ir nuo vietos – ar patogu privažiuoti prie sklypo, ar jis nėra saugomoje teritorijoje, pavyzdžiui, nacionaliniame parke“, – aiškina statybų bendrovės „Bakūžė LT“ vadovas.
Kiek laiko trunka namo statyba, kokio dydžio namai laikomi optimaliais, kaip atskirti legalius atliekų vežėjus nuo nelegalių ir kaip sutaupyti tvarkant statybines atliekas – atsakymus į šiuos klausimus bus galima rasti statybų ir būsto sprendimų parodoje „Resta“, kuri vyks jau balandžio 23–25 dienomis konferencijų centre „Litexpo“.