Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė: atsakovui nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių buvimas ieškovei ir kitiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype savaime pažeidžia jų teisę naudoti šį sklypą.
LAT išaiškino, kad vien tik daikto buvimas svetimame žemės sklype be savininko valios pažeidžia savininko teisę savo nuožiūra naudoti tiek tą sklypo dalį, kurioje yra daiktas, tiek ir dalį, reikalingą tam daiktui naudoti pagal paskirtį.
Taip pat pažymėta, kad jeigu žemės sklype yra statiniai, priklausantys ne sklypo savininkui, tai paprastai mažina sklypo vertę ir paklausą arba net gali lemti paklausos nebuvimą, taip iš esmės suvaržant ar paneigiant savininko teisę disponuoti sklypu (pvz., jį parduoti).
Susiję straipsniai
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra kliūtis bet kuriam bendraturčiui pareikšti negatorinį ieškinį.
Teismas taip pat nustatė, kad:
ieškovė ir kiti bendraturčiai įrodė, jog žemės sklypas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise;
atsakovui priklausantys poilsio nameliai šiame sklype yra laikomi prieš bendraturčių valią;
atsakovas neįrodė, kad šie nameliai sklype yra teisėtai.
Dėl šių priežasčių teismai pagrįstai patenkino negatorinį ieškinį ir įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti poilsio namelius iš svetimo žemės sklypo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.