Ketvirtadienį pateikimo stadijoje tai numatančius Žemės gelmių įstatymo pakeitimus palaikė 38 Seimo nariai, prieš nebuvo, 17 susilaikė. Projektą svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vertins Vyriausybė, o plenarinėje salėje jis vėl atsiras rugsėjo mėnesį prasidėsiančioje rudens sesijoje.
Iniciatyvą pateikęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius taip pat siūlo numatyti galimybę sumažinti pasiūlytą 300 metrų atstumą nuo pastatų, tačiau tik gavus raštišką jų savininkų sutikimą. Visgi, ir tokiu atveju tas atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 30 metrų. Pasikeitus pastatų savininkams, papildomų sutikimų gauti nereikėtų.
Parengti įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti aiškius reikalavimus naudingųjų iškasenų kasybos sklypams, A. Radvilavičių paskatino gyventojų susirūpinimas dėl arti jų namų planuojamų kasybos darbų. Tikimasi, kad jas priėmus, gyventojai bus apsaugoti nuo padidinto triukšmo, vibracijos ar dulkių, sumažės konfliktų.
Susiję straipsniai
Kaip pažymi iniciatyvos autorius, šiuo metu įstatymai nenumato jokių minimalių atstumų tarp kasybos sklypų ir gyvenamosios ar kitokios paskirties pastatų. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose atstumas jau reguliuojamas tokiais atvejais, kai įrengiamos degalinės, sąvartynai, vėjo jėgainės ar pramoniniai objektai. Todėl, jo nuomone, būtų logiška ir teisinga, kad panašūs reikalavimai būtų taikomi ir kasybos veiklai, kuri daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei.
Pasak A. Radvilavičiaus, šiuo metu gyventojai neturi pakankamo teisinio pagrindo ginti savo teisėtus interesus, kai kasybos veikla planuojama per arti jų turimų pastatų.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)