Būstas yra vienas iš trijų svarbiausių gyvenimo sprendimų greta santuokos ir sprendimo susilaukti vaikų.
Tai brangus pirkinys, dažnai reiškiantis ir dešimtmečius trunkančius įsipareigojimus bankui. Todėl NT rinkos aktyvumo pokyčiai ir pirkėjų elgesys sudėtingais laikotarpiais yra vieni iš patikimesnių rodiklių, padedančių suprasti visuomenės emocinę būklę ir jos požiūrį į ateities perspektyvas.
Žiūrėdami į statistiką matome, kad Lietuvoje įsigytų naujos statybos butų skaičius 2024 ir 2025 metais Vilniuje išaugo nuo 3 000 iki beveik 5700, arba 89 proc. Kaune – nuo beveik 700 iki daugiau kaip 1100, Klaipėdoje – nuo 270 iki 570 per metus.
Susiję straipsniai
Tuo pat metu atvirų Ispanijos notarinių registrų duomenys rodo, jog Lietuvos pilietybę turintys asmenys Alikantės provincijoje per metus įsigijo 10 proc. mažiau būstų (naujos ir senos statybos būstų įsigijimų skaičius sumažėjo nuo 640 iki 580), o Valensijos provincijoje – 11 proc. mažiau.
Šie duomenys savaime nepaaiškina kiekvieno pirkėjo motyvų, tačiau jie nepagrindžia ir teiginio, kad lietuviai „masiškai“ renkasi būstą ne Lietuvoje, o Ispanijoje.
Nerimas šiandienos kontekste yra suprantamas
Karas Ukrainoje, oro erdvės pažeidimai ir dronų incidentai nuolat primena, kad saugumas nėra savaime suprantamas. Teigti, kad žmonėms tai nerūpi, būtų neteisinga.
Tačiau būsto pirkėjų elgesyje nematome masinio sprendimo „atidėti gyvenimą, kol bus ramiau“. Ar šiandienos situacija žmonių neveikia?
Veikia, kitaip ir būti negali. Tačiau ji skatina daugiau racionalumo, atsargumo ir aiškesnio apsisprendimo.
Tai svarbus skirtumas. Nerimas gali padėti atidžiau vertinti rizikas, jei jis nevirsta panika. Būsto pirkėjai šiandien sprendžia ne pagal vienadienę nuotaiką, jie vertina savo pajamas, paskolos įmokas, būsto išlaikymo išlaidas, energinį efektyvumą, vietą, susisiekimą.
Pastarųjų metų patirtys – pandemija, energijos kainų šokas, infliacija ir karas Ukrainoje – išmokė šeimas efektyviau perskaičiuoti biudžetą ir atskirti trumpalaikį triukšmą nuo ilgalaikės rizikos. Pirkėjų sprendimai dėl to netapo lengvesni, bet tapo labiau apgalvoti.
Būsto pirkimas yra vienas ilgiausių finansinių įsipareigojimų. Žmogus, prisiimantis 20 ar 30 metų paskolą, sprendžia ne vien apie šiandienos kainą ar palūkanas. Jis svarsto, kur gyvens šeima, kur vaikai eis į mokyklą, kaip atrodys kasdienybė.
Toks pasirinkimas iš dalies reiškia: čia matau savo ateitį.
Pernai gruodį mūsų projekte „Šiaurės Siestos“ per 24 valandas buvo rezervuoti 24 butai. Vienas toks atvejis neapibūdina visos rinkos, tačiau jis sunkiai būtų suderinamas su teiginiu, kad žmonės masiškai atsisako būsto įsigijimo planų ar laukia, kol ateitis taps visiškai aiški.
Rinka netapo nejautri išoriniams įvykiams – ji tapo reiklesnė. Pirkėjai nori aiškiai suprasti, kokią vertę gauna už savo pinigus.
Todėl būsto rinka yra patikimas visuomenės santykio su ateitimi rodiklis. Kai žmonės planuoja namus, jie planuoja ir savo kasdienybės tęstinumą. Jei tokie sprendimai visiškai sustotų, tai būtų signalas ne tik verslui, bet ir valstybei.
Atsparumas nereiškia, kad nebijome ar nematome grėsmių
Atsparumas reiškia gebėjimą priimti sprendimus tada, kai neapibrėžtumo yra, bet informacijos pakanka. Pavojinga ir perdėta baimė, ir priešinga iliuzija, kad nieko blogo negali nutikti. Žmonės nenori raminančių lozungų. Jiems reikia aiškiai suprasti, kurios rizikos realios ir ką dėl jų darome.
Čia atsakomybė tenka ir valstybei. Žmonės turi teisę tikėtis aiškių planų, veikiančios civilinės saugos, patikimos gynybos ir nuoseklios komunikacijos. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau vietos gandams ir informaciniam triukšmui. Atsparumas nėra vien asmeninė kiekvieno žmogaus pareiga – jį kuria ir atsakingi valstybės institucijų veiksmai.
Atsakomybė tenka ir verslui. Nekilnojamojo turto bendrovės privalo vertinti tai, kad pirkėjams rūpi saugumo klausimai, bet kartu NT verslai neturėtų naudotis baime kaip pardavimo priemone. Galime kalbėti apie tai, ką iš tiesų galime užtikrinti: pastato kokybę, energinį efektyvumą, infrastruktūrą ir patogią aplinką šeimai. Taip pat atvirai turime komunikuoti bei pripažinti, kad tiksliai nežinome, kokia nekilnojamojo turto rinka bus artimoje ateityje.
Pažadas, kad „viskas bus gerai“, nepadeda priimti sprendimo. Sąžiningas atsakymas apie tai, ką žmogus gauna įsigydamas būstą ir kokias aplinkybes turi įvertinti įsigijimo procese, ilgainiui kuria daugiau pasitikėjimo.
Žmonės renkasi Lietuvą ne todėl, kad nemato grėsmių.
Renkasi, nes tiki savo, visuomenės ir valstybės gebėjimu su jomis susitvarkyti.
Daugiau apie „Omberg Group“: www.omberg.lt