Indų ploviklis – tai paviršinio aktyvumo medžiagų, vadinamųjų PAM, tirpalas su priedais. PAM skatina teršalą atsikabinti nuo plaunamo paviršiaus. Atsižvelgiant į cheminę sudėtį ir veikimą tirpaluose PAM skirstomos į anijonines, nejonines, katijonines ir amfoterines.
Šiuo metu plačiausiai naudojamos anijoninės PAM yra natrio lauretsulfatas (SLES) ir alkilbenzensulfoninės rūgšties natrio druska (ABS).
Sintetinės plovimo priemonės dirgina odą, be to jos natūraliai sunkiai yra, todėl kaupiasi mus supančioje aplinkoje.
Ar kada nors susimąstėte, kas vyksta plaunant indus, kodėl jie tampa švarūs?
Tai akimi nematomi, tačiau labai įdomūs procesai. Indų ploviklis su vandeniu sudaro tirpalą, kuriame pasiskirsto paviršinio aktyvumo medžiagos, o pagal taisyklę „panašus tirpina panašius“ hidrofilinis komponentas tirpsta vandenyje, o hidrofobinis jungiasi su riebalų ir nešvarumų dalelėmis. Susidaro emulsija „aliejus vandenyje“, neleidžianti nešvarumams vėl nusėsti ant plaunamo paviršiaus ir taip teršalas nuplaunamas.
Nieko nuostabaus, kad tokių „galių“ turinčios PAM nepakankamai nuplautos ir patekusios į žarnyną gali sutrikdyti visą virškinimo sistemos veiklą, paskatinti pilvo pūtimą, naikinti gerąsias bakterijas, dirginti skrandžio gleivinę. Todėl labai svarbu indus skalauti po tekančio vandens srove ne trumpiau kaip pusę minutės.
Ar didesnė paviršinio aktyvumo medžiagų koncentracija valymo priemonėse daro jas efektyvesnes? O gal atvirkščiai – kuo didesnė PAM dalis ploviklyje, tuo didesnis pavojus sveikatai ir gamtai, į kurią patenka virtuvėje naudoti plovikliai?
Orkaičių bei kepsninių valymo priemonėse dažnai naudojami šarmai, skaidantys nešvarumus ir riebalus. Kai kuriuose produktuose šarmų koncentracija siekia net 15–30 proc. O tokia didelė koncentracija jau gali pažeisti odą. Ji išsausėja, tampa neelastinga ir šiurkšti.
Į daugumą priemonių yra pridėta ir antibakterinių komponentų, kuriais išnaikinami visi mikroorganizmai. Jie ardo ir šalina riebalus ne tik nuo paviršių, bet ir nuo odos. Taip sudaromos sąlygos blogosioms bakterijoms suklestėti, o natūrali mikroflora sunaikinama.
Plovikliuose esančios aromatinės medžiagos, kvapikliai labai dažnai sukelia alergines organizmo reakcijas, todėl patartina rinktis tokias plovimo priemones, kuriose būtų kuo mažiau sintetinių kvapiųjų medžiagų, minimali PAM koncentracija.
Priemonės neturi sausinti mūsų odos ir naikinti natūralios mikrofloros.
Kaip vieną išeičių medikai ir mokslininkai siūlo rinktis naujosios kartos valiklius su gerosiomis bakterijomis – probiotikais.
Matyt, daugelis jau žino, jog probiotikai - draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reikšia „už gyvenimą“), būtinos mūsų gyvavimui, nes suteikia natūralią apsaugą nuo pavojingų bakterijų. O biotechnologijų pažanga ir mokslininkų kuriamos inovacijos atvėrė dar vieną probiotikų panaudojimo sritį – valymo priemones, kurios padeda namie išlaikyti ne tik švarią, bet ir saugią aplinką. Šiuose valikliuose vietoj didelės chemikalų dozės pasitelkiama mikrobiologija, vietoj sintetinių cheminių medžiagų - natūralūs ingredientai.
Tai leidžia sumažinti PAM dalį ploviklyje bei šarmų koncentraciją nuo 5 iki 10 kartų (!) lyginant su įprastais plovikliais.
Mažesnė cheminių medžiagų koncentracija dargi saugo nuo galimų alerginių reakcijų, rankų odos skilinėjimo ir pavojaus blogai nuplovus indus karštu vandeniu pavaišinti svečius, pavyzdžiui, salotomis su natrio lauretsulfatu.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad naujos kartos plovikliai blogiau išplauna indus. Gerosios bakterijos gali gyventi bet kur, kur joms užtenka maisto (purvo, dulkių, maisto likučių), deguonies ir drėgmės. Taigi, plovimo metu jos paprasčiausiai suvalgo purvą ir kitas bakterijas. Ir sugeba tai padaryti net ten, kur chemikalai nepasiekia.
Didžiosios Britanijos „Geneius“ laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad probiotikų turintys valikliai yra keturis kartus efektyvesni nei įprastos valymo priemonės.
