Moteris nesutinka, kad būtų griaunamas avarinės būklės pastatas, kurio dalis priklauso jai. Kaunietė įsitikinusi, kad tai – unikali istorinė vertybė, o namo pamatai suręsti dar Vytauto Didžiojo laikais. Moteris tikina ginanti viešąjį interesą, sako pastatą nugriauti leisianti tik tuomet, jeigu tam pritars tauta. Kaunietė siekia, kad namelis būtų pripažintas istorine vertybe ir saugomas valstybės.
Kvartalą statančios bendrovės „Baltic Realty Adviser“ vadovas Arvydas Žilevičius pripažįsta pirmą kartą pakliuvęs į tokią absurdišką padėtį. Be bendraturtės sutikimo jis negali imtis jokių veiksmų, dėl moters užsispyrimo žlunga planai statomos gyvenvietės pakraštyje įrengti nedidelę parduotuvę.
Apkarto kaimynystė
Noreikiškių kaime, Šiltnamių gatvėje, stūksantis 39-uoju numeriu pažymėtas ir bet kada sugriūti galintis namas tapo tragikomiško konflikto priežastimi.
Ketvirtadalį griuvenos valdančiai, užsienyje gyvenančiai Jurgitai Vaitonytei atstovaujanti jos mama L.Vaitonienė pakilo į kovą su žinomu Kauno verslininku A.Žilevičiumi.
Į teismų sales persikėlęs konfliktas vyksta jau antrus metus.
„Šį objektą įsigijome tam, kad jį nugriovus ar perstačius būtų įrengta nedidelė parduotuvė greta statomo kvartalo gyventojams. Tikrai nemanėme, kad viskas kainuos tiek laiko ir nervų, juo labiau išeities iš susidariusios absurdiškos situacijos dar nematyti. Praradę viltį ieškome kitos vietos parduotuvei statyti“, – sakė A.Žilevičius.
Nesutinka tartis
Pirkdamas savivaldybės parduodamą turtą A.Žilevičius žinojo, kad mažesnę namo dalį valdo L.Vaitonienė, tačiau neabejojo susitarsiantis. Tik vėliau verslininkas sužinojo patekęs į absurdišką padėtį – atliekant žemės matavimus anksčiau savininke buvusi L.Vaitonienė virto tik bendraturte.
„Jau antrus metus bandau susitarti, ką toliau daryti – namą nugriauti ar pasidalyti. Pagal galiojančius įstatymus reikia gauti bendraturtės sutikimą, o ji nesileidžia į jokias kalbas“, – „Laikinajai sostinei“ sakė A.Žilevičius.
L.Vaitonienė pripažino sulaukusi pačių įvairiausių verslininko pasiūlymų. Jis siūlė nusipirkti jos dukrai priklausančią pastato dalį ir žemės sklypą, mainais už juos perleisti nedidelį butą, galiausiai – tapti iškilsiančios parduotuvės bendraturte ar dovanų gauti nedidelę prekyvietę.
Vytauto Didžiojo korta
Karo kirvį iškasusi kaunietė metė naują kozirį: ji teigia esą ginčo objektu tapusi griuvena – neišmatuojamą istorinę reikšmę turinti kultūros vertybė.
Moteris remia Kultūros paveldo departamento atstovus prie sienos siekdamas įrodyti, kad namelis – netoliese esančio P.Karvelio dvaro neatsiejama dalis, buvęs kumetynas ir todėl turi būti saugomas valstybės.
„Tai buvo senojo dvaro kumetynas. Nežinau, kodėl pastatas iki šiol neįtrauktas į valstybės saugotinų objektų sąrašą. Jis statytas dar 1812 metais, esu radusi plytą su šių metų įspaudu. Pamatus apžiūrėjęs žmogus, kurio pavardės nesakysiu, minėjo, kad pamatai suręsti dar Vytauto Didžiojo laikais“, – pasakojo L.Vaitonienė.
Jei tikėtume L.Vaitoniene, statinys iškilo kur kas anksčiau nei šalia esantis 1897 metais pirmą kartą paminėtas P.Karvelio dvaras ir 1888 metais statytas 1-asis Kauno fortas. Galbūt šis namelis buvo ašis, aplink kurią vėliau kūrėsi didingi Lietuvos istorijos paminklai?
Bijo tautos rūstybės
„Šis pastatas, kaip ir visas paveldas, priklauso ne man, ne mano dukrai ar A.Žilevičiui, o visai lietuvių tautai. Mes tik laikini gyventojai, pastatas, kaip mūsų tautos istorijos paminklas, turi likti ateities kartoms. Aš nesutinku ir nesutiksiu duoti leidimo jį griauti, nes tai ne mano valioje. Tauta turi nuspręsti, ką daryti su šiuo paveldu, kokiais būdais jį saugoti“, – kalbėjo L.Vaitonienė.
Ūkininkė tikino, jog eidama į kompromisus su A.Žilevičiumi jį rizikuotų užsitraukti visos lietuvių tautos rūstybę. Esą žmonės ją paduotų į teismą, jei ji pasirašytų sutikimą rekonstruoti pastatą.
Moteris kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) prašydama dar kartą peržiūrėti Karvelių dvaro kompleksui priskiriamų pastatų sąrašą ir į jį įtraukti konflikto priežastimi tapusį namelį. L.Vaitonienė prašo sudaryti komisiją, į ją įtraukti organizacijos „Senasis Kaunas“ atstovus.
„Prašymas patikslinti Noreikiškių (Karvelių) dvaro sodybos fragmentų sąrašą bei duomenis buvo persiųstas Kultūros paveldo centrui. Ši institucija prašymą išnagrinės ir, jei minimas pastatas išties yra dvaro laikotarpio, atitinka vertinimo ir atrankos kriterijus, pakeis šiuo metu rengiamą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą“, – „Laikinajai sostinei“ sakė KPD atstovė spaudai Indrė Pusevaitė.
Tiria pastato kilmę
Paveldosaugininkai kol kas neaptiko jokių šaltinių, liudijančių, kad pastatas buvo statytas dvaro gyvavimo laikotarpiu ir jam priklausė. Miesto planuose jis atsirado vėliau, o tarpukariu iš oro darytos vietovės nuotraukos neleidžia nustatyti, ar pastatas priskirtinas dvaro sodybos kompleksui.
KPD darbuotoja ketina apsilankyti Centriniame archyve, tikėdamasi, kad tarp dokumentų, susijusių P.Karveliu, galėtų pasitaikyti ir užuominų apie šio pastato kilmę. Jau paimti plytų mėginiai, atlikus cheminius tyrimus bus galima nustatyti apytikslį namo amžių.
Kol paveldosaugininkai aiškinasi, ar pagrįsti L.Vaitonienės svarstymai apie priešistorinę pastato kilmę, teismas laikinai sustabdė bylos nagrinėjimą, kurioje A.Žilevičiaus vadovaujama įmonė prašo leisti be L.Vaitonienės sutikimo atlikti dalies namo rekonstrukciją.
Sprendimus priima ekspertai
Diana Varnaitė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė
„Kartais susiduriame su atvejais, kai žmonės į tarpusavio nesutarimus bando įterpti KPD darbuotojus. Jeigu kas nors ketina statyti naujus pastatus, atvirą erdvę matyti įpratę kaimynai, kuriems paveldas iki šiol nerūpėjo, stoja į kovą už erdvės išsaugojimą.
Iki 2005 metų sprendimą pastatą įtraukti į kultūros vertybių registrą arba patikslinti duomenis priimdavo KPD direktorius. Dabar sistema iš esmės pasikeitusi, šie klausimai sprendžiami gana objektyviai ir kolegialiai. Sprendimus įrašyti kokią nors vertybę į kultūros vertybių registrą ar ne priima nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.
Jas sudaro nepriklausomi ekspertai, dažnai daktaro laipsnį turintys mokslininkai, paveldo specialistai. Jie taip pat sprendžia, praplėsti ar sumažinti objekto teritoriją, priskirti papildomas vertybes. Nepriklausomų ekspertų dalyvavimas leidžia išvengti subjektyvių sprendimų.
Jeigu paaiškėtų, kad Noreikiškių kaime esančio namo pamatai suręsti Vytauto Didžiojo epochoje, tai būtų didžiulis įvykis. Tačiau nereikia turėti iliuzijų.“
