Nors žinau žmonių, kuriems pavyksta užsiauginti pomidorų atvirame grunte, prisipažinsiu – man lauke, o ne šiltnamyje jų užsiauginti nesiseka. Iš pradžių, vos pasodinti jie būna išsigandę, vėliau kaip ir sukrunta augti ir megzti vaisius, tačiau naktys antroje vasaros pusėje vėl pradeda vėsti, dar užeina rūkai ir pomidorus užpuola ligos.
Už tai mano šiltnamyje pomidorai klesti. Šiltnamių dabar galima įsigyti pačių įvairiausių. Tačiau juos perkant svarbiausia išsirinkti tokį, kurį galima nesunkiai išvėdinti – t.y. reikia, kad abiejuose jo galuose būtų durys. Pomidorai mėgsta skersvėjus, todėl vasaros metu (kol naktys šiltos) abejas savo šiltnamio duris laikau atidarytas visą parą. Daug blogiau jie pakelia šiltą drėgmę. Dėl tos priežasties kartu su pomidorais į vieną šiltnamį nesodinu agurkų. Šioms daržovėms patinka visiškai kitoks klimatas. Todėl arba pomidorai bus patenkinti, arba agurkai.
Kelerius pirmuosius savo daržininkavimo metus kartu su pomidorais šiltnamyje auginau ir paprikas. Tačiau vėliau šios emigravo į atvirą gruntą darže. Iš pradžių dariau eksperimentą – tos pačios veislės paprikų pasodinau ir šiltnamyje kartu su pomidorais, ir lauke (šiltoje užuovėjoje). Jei šiltnamyje paprikos sunokino vos po 2-4 vaisius ir liko apskurdusios stovėti, kol neapsikentusi išroviau, tai lauke pasodintos paprikos virto vešliais krūmais, kurie žydėjo ir derėjo iki pat šalnų.
Todėl jau maždaug 5 metus paprikas auginu tik darže. Jomis daugiau rūpintis reikia tik išnešus iš kambario ir pasodinus į dirvą – maždaug 2-3 pirmąsias savaites jas auginu pridengusi daržo plėvele. Kai vienais metais to nepadariau, vos paprikų nenumarinau – paaiškėjo, kad išneštiems iš kambario augalams šaltos pavasarinės naktys buvo pernelyg didelis kontrastas. Tačiau vos uždengtos daržo plėvele, jos atsigavo ir suvešėjo.
Bet grįžtam prie pomidorų. Pomidorų daigų kasmet užsiauginu keliolika veislių. Norisi išragauti vis kitokių veislių pomidorų, tačiau kasmet sodinu ir praėjusį sezoną labiausiai šeimai patikusių, derlingiausių. Kiekvienas daigas – ir augantis vazonėlyje, ir jau vėliau atsidūręs šiltnamyje turi savo „pasą“, padedantį nesumaišyti veislių. Iš kitų pomidorų mylėtojų nusižiūrėjau labai paprastą būdą – veislių pavadinimams užrašyti tinka vienkartiniai plastikiniai peiliai. Ant jų plokštumos markeriu užrašomas pomidoro pavadinimas ir jis įsmeigiamas prie augalo. Į šiltnamį vis užsuku su užrašu knygele – pasižymiu, kurie pomidorai anksčiausiai ėmė derėti, kurie sumezgė daugiausia kekių, kurių vaisius ilgiausiai valgėme ir pan. Tai praverčia kitą žiemą sprendžiant, kokių veislių pomidorus sėti naujam sezonui.
Visus pomidorus paprastai į šiltnamį išgabenu jau gerokai sušilus dirvai ir sumažėjus šalnų rizikai. Paprastai tai būna balandžio pabaiga (jei pavasaris ankstyvas) arba gegužės pirmoji pusė. Kadangi šiltnamis yra prie namo, o ne kokioje sodų bendrijoje, kur galima nuvažiuoti tik retsykiais, kelis ankstyvuosius pomidorus jame pasodinu ir anksčiau. Nakčiai ant jų užmetu daržo plėvelės, o pranešus šalnas – palieju vandeniu ir uždegu šiltnamyje kelias kapų žvakes. Gal pravažiuojantys naktį keliautojai ir stebisi iliuminuotu šiltnamiu, tačiau pomidorus taip pavyksta apsaugoti nuo sušalimo.
Dažniausiai sodinu pomidorus paprastai – statmenai įsodinu į duobutes, kuriose įberiama perpuvusio komposto, arklių mėšlo (jame nėra amoniako) ar natūralių trąšų. Esu bandžiusi ir po žalią žuvelę po kiekvienu daigu užkasti (taip pat tinka ir parduotuvės pardavinėjami žuvies miltai) – pomidorams fosforo reikia. Daigą įkasu iki pat pirmųjų tikrų lapelių – tuomet po žeme atsidūręs kamienas išleidžia daugiau papildomų šaknų.
Jei daigai užaugo silpnoki, išsistiebė, juos galima sodinti paguldytus. Taip sodinant daigai paguldomi viršūnėmis į šiaurę ir žemėmis užpilami kamienai iki pirmųjų lapų. Jau po kelių dienų pamatysite, kad daigas, lenkdamiesi į pietinę saulę, nuo žemės „atsikėlė“. Tuomet jį jau laikas pririšti prie atramų. Paguldyti daigai taip pat išleidžia daugiau papildomų šaknų ir netrukus neatpažįstamai sutvirtėja.
Pasodintus į šiltnamį pomidorus profilaktiškai nuo ligų nupurškiu atskiestu pienu. Į kibirą vandens (10 litrų) įpilu 1 litrą nugriebto natūralaus (nepasterizuoto) pieno ir įlašinu 20 lašų jodo.
Nuo ligų ir kenkėjų pomidorus saugau ir palei šiltnamio duris pasodinusi kelis kelmelius serenčių. Šios gėlės žydi iki šalnų ir turi dezinfekuojančių savybių. Šilnamyje kartais pasodinu ir vieną kitą baziliko daigą. Jie su pomidorais – draugiški kaimynai. O štai krapų kaimynystę pomidorai nelabai mėgsta.
Jau ne vienerius metus savo šiltnamį visą vasarą mulčiuoju nupjauta vejos žole. Pradedu ją plonais sluoksneliais berti šiltnamyje vos pasodinusi pomidorus. Vos tas sluoksnelis sudžiūsta, užberiu vėl. Taip jau po kelių savaičių visa žemė šiltnamyje būna uždengta mulčio sluoksniu. Jis puikiai gelbėja prižiūrint šiltnamį – tenka mažiau ravėti, nes išdygsta tik pačios atkakliausios piktžolės, neleidžia iš dirvos taip greitai išgaruoti dirvai, tai tenka rečiau šiltnamį laistyti. Be to, pūdamas mulčias virsta trąša, po juo klesti įvairūs mikroorganizmai, dirva tampa derlinga, puri ir laidi orui.
Nors mulčias palengvina šiltnamio priežiūrą, čia vis tiek yra ką veikti. Pavyzdžiui, reikia nuolat laužyti pomidorams pažastinius ūgliukus. Paprastai formuojamas tik vienas pomidoro stiebas, todėl visi „pažastėliai“ išlaužomi. Kad jų neaugtų taip daug, galima palikti kelių centimetrų ilgio ūgliuko galiuką.
Pomidorams suvešėjus, nuskabau ir dalį lapų – pašalinu visus iki pirmos kekės, praretinu ir aukščiau augančius. Pomidorus reikia genėti ir dėl to, kad taip jie užaugina didesnį derlių, ir saugant nuo ligų, kurios „džiunglėse“ greičiau plintant.
Pomidorus laistau visuomet iš ryto, stengdamasi nesušlapinti lapų. Jei matau, kad augalai silpnoki, jiems tarsi trūksta maisto medžiagų, retkarčiais palaistau užraugtomis dilgėlėmis ar kitomis žolėmis. Šią žalią masę užpilu statinėje vandeniu ir palieku savaitei, po to vieną litrą raugo skiedžiu 10 litrų vandens ir palaistau šiltnamį.
Vaisius nuo pomidorų skinu vos pakeitusius spalvą – taip skatinamas kitų vaisių nokimas. Visuomet stebiu, kad šiltnamis neperkaistų – jei jame karštis pasiekia +30 laipsnių, užmegzti žiedai sterilizuojasi ir kuriam laikui pomidorų derėjimas nutrūksta.
Taip prižiūrimi pomidorai dera iki pat vėlyvo rudens. Linkiu ir jums sulaukti gero derliaus.
Dar daugiau patarimų ieškokite "Facebook"!
