Griaustinis su žaibais Lietuvoje dažnesnis vasaros pradžioje. Dėl šios priežasties kasmet šalyje kyla apie 100 gaisrų, o žaibo iškrovos sužaloja ar nužudo 1-2 žmones.
Tuo tarpu žaibų padaryti nuostoliai ryšių ir kompiuterinei įrangai, buitinei technikai skaičiuojami milijonais litų.
Profesionalios žaibosaugos priemonės, atsižvelgiant į pasirinktą apsaugos būdą, tokių iškrovų poveikį sumažina net iki 80-98 procentų.
Specialistai sako: su savo turtu nuo žaibo nepabėgsi, tačiau gamtos stichiją galima pasitikti, sugauti ir pasiųsti tiesiai į žemę, kad pakeliui žaibas nepridarytų nuostolių.
Tik tvarkinga arba jokios
Daugiau kaip du šimtmečius žmonija mėgina apsisaugoti nuo žaibų. Per tiek laiko buvo ištobulintos ir iki šiol taikomos trys populiariausios žaibosaugos priemonės: Franklino stiebas, Faradėjaus tinklas ir aktyvusis žaibolaidis.
Klasikinė, bet iki šiol palyginti efektyvia laikoma priemonė – Franklino žaibolaidžio stiebas. Tai tiesiog gero laidininko įžemintas strypas, iškeltas virš sodybos pastatų ir pirmasis pasitinkantis iškrovą.
Visa bėda, kad šios priemonės paprastumas dažniausiai vilioja savamokslius.
Žaibosaugos specialistai ne kartą įsitikino: mėgėjiški sprendimai ne tik neapsaugo nuo perkūnijos, bet kartais jos nuostolius net padidina.
Mat žaibolaidžio veiksmingumas plika akimi nepamatuojamas. Jei jo įžeminimo varža dėl nepatikimų jungčių yra per didelė, priviliota iškrova pasirinks ne jai pasiūlytą, o kitą – patogesnį kelią į žemę ir taip pridarys dar daugiau žalos.
Geriau jokio žaibolaidžio negu netinkamas – ši taisyklė kiekvienais metais Lietuvoje pasitvirtina praktiškai.
Pagal žaibolaidžių eksploatavimo taisykles, kas dvejus metus juos reikėtų apžiūrėti, o kas ketverius metus – išmatuoti varžas.
Pasidomėti, ar žaibolaidžio konstrukcija yra vientisa ir nesugadinta vagių arba ankstesnių žaibų, verta prieš kiekvieną vasarą.
Mat Lietuvoje jau buvo atvejis, kai vagys nugvelbė variuotą plieninę žaibolaidžio įžeminimo kontūro vielą, pamanę, kad rado spalvotojo metalo laužo.
Privilioja ir sugauna
Aktyvusis žaibolaidis – tai elektroninė aparatūra, sumontuota ne žemiau kaip 2 metrai virš pastato, o geriausia – maždaug 5 metrų aukštyje virš aukščiausios namo vietos.
Ši įranga budi ir aptinka potencialų skirtumus, tuomet pati generuodama krūvį parenka patikimiausią kanalą žaibui sutikti.
Aktyvusis žaibolaidis pralenkia kitas aukštesnes pastatų vietas, aštrius kampus, kurie perkūnijos metu irgi vilioja žaibą.
Toks žaibolaidis yra jautresnė ir efektyvesnė žaibosaugos priemonė nei klasikinis stiebas.
Jis maždaug atitinka metalinį strypą, kuris būtų iškeltas virš pastato maždaug 30 metrų, bet speciali įranga leidžia tokio stiebo atsisakyti.
Vis dažniau rinktis aktyvųjį žaibolaidį paskatina noras sutaupyti. Tarkim, vienkiemio sodyboje yra trys pastatai, kuriuos rūpi profesionaliai apsaugoti nuo žaibo.
Rengiant kiekvieno pastato apsaugos projektą, įrengiant stiebus ir įžeminimo tinklą, tai kainuos apie 7-8 tūkst. litų.
Tuo tarpu visą sodybą saugantis vienas aktyvusis žaibolaidis yra daugiau nei perpus pigesnis – apie 3,2 tūkst. litų.
Sutaupius pinigų, verta nusipirkti ir įmontuoti žaibų skaitiklį – šis prietaisas parodys, kiek kartų per sezoną suveikė žaibolaidis pasiųsdamas iškrovą į žemę.
Keičia dirvožemio struktūrą
Tiek Franklino, tiek aktyviajam žaibolaidžiui būtinas tinkamas įžemiklis. Be jo visa kita žaibosaugos įrangos dalis yra nieko verta.
Plieniniai variuoti strypai, sukalami į gruntą, yra nepakeičiami ir patikimiausi įžemikliai – nieko geriau vis dar nėra sugalvota.
Kiek ir kokių strypų reikės, paprastai lemia individualios grunto savybės: kuo jis sausesnis, tuo varža didesnė, tuo daugiau reikia strypų. Todėl sunkiausia patikimai įžeminti smėlėtoje vietovėje esančius pastatus.
Tokiais atvejais žaibosaugos specialistai linkę pasiūlyti kitą variantą – verčiau panaudoti specialią dirbtinę substanciją, kuria užpildoma grunto ertmė, paskui į ją sukalami strypai. Tarsi samanose prasmegęs įžemiklis visada išliks drėgnesnis negu įkaltas laidžiame smėlyje.
Iš šiuolaikinių medžiagų įrengtas ir periodiškai tikrinamas įžemiklis žaibosaugos sistemoje paprastai patikimai veikia apie 40 metų.
Iškroviklis dovanoja ramybę
* Apsauga nuo viršįtampių kaip neatsiejama žaibosaugos dalis tiesiog kiekvieną žaibų sezoną tampa vis paprastesnė, pigesnė ir populiaresnė.
* Vienintelis B klasės iškroviklis, kainuojantis apie 400 litų ir sumontuotas įvadiniame elektros skydelyje, yra minimali, bet jau pakankama buitinės elektros įrangos apsaugos priemonė.
* Žaibosaugos specialistai tvirtina: jei namuose yra elektros ir ryšių prietaisų, kainuojančių apie 25 tūkst. litų, šis iškroviklis atsipirks jau per pirmą vasarą. Jei ne tiesiogiai padėdamas išvengti žalos, tai bent dovanodamas ramybę ir taupydamas nervus. Ir ne tik tuomet, kai lauke žaibuoja. Statistikos duomenimis, net 90 proc. viršįtampių net nėra susiję su žaibais. Tokį patį pražūtingą poveikį turi ir trumpieji jungimai elektros tinkle ar net galingesnių elektros prietaisų paleidimo momentas.
* Naudoti žaibosaugos priemonių kompleksą pastaruoju metu skatina ir draudikai. Įrengus namuose tokias turtą saugančias priemones ir apie jas pranešus, galima tikėtis 5-10 proc. turto draudimo kainos nuolaidos.
Žaibas gamina ir elektrą
Žaibolaidžiai apgins namus nuo paties pražūtingiausio ir plika akimi matomo žaibo poveikio – būtent toje vietoje susiformavusio tiesioginio išlydžio.
Tačiau jie bus bejėgiai sustabdyti 1-1,5 kilometro lanku pasklidusį magnetinį lauką.
O jis, kaip neišvengiamas ir nesustabdomas žaibo palydovas, indukuoja elektros srovę visuose laidininkuose. Juose itin trumpą laiką susidaro didesnė ar mažesnė įtampa.
Tokia indukcinė srovė pasklinda po visas metalines namų sistemas: vandentiekio, kanalizacijos ar dujų vamzdžiais, elektros laidais ir kabeliais.
Žaibo iškrovos zonoje įprasta elektros grandinės įtampa akimirksniu šokteli iki pusantro karto. To pakanka, kad jautrūs elektros prietaisai, neapsaugoti nuo įtampos padidėjimo, tiesiog perdegtų.
Jau pastebėta, kad viršįtampiams jautresni tie prietaisai, kurių grandinėse, dažniausiai valdymo, yra žemesnė elektros įtampa. Tai – telefono aparatai, televizoriai, kompiuterių modemai. Pastaruoju metu viršįtampių daromą žalą ypač pajuto dujinių šildymo katilų bei geoterminės šilumos energijos siurblių savininkai.
