Plastikiniai langai skleidžia keistą kvapą? Tai blogas ženklas

Nemalonų kvapą nauji langai gali skleisti dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia išsiaiškinti, ar tą kvapą skleidžia ne kenksmingos medžiagos. Taip teigia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Liubov Grabusova.

Nemalonų kvapą nauji langai gali skleisti dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia išsiaiškinti, ar tą kvapą skleidžia ne kenksmingos medžiagos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nemalonų kvapą nauji langai gali skleisti dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia išsiaiškinti, ar tą kvapą skleidžia ne kenksmingos medžiagos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 21, 2015, 7:43 AM, atnaujinta Jan 8, 2018, 3:07 PM

LRT Radijo klausytoja Valerija iš Kauno skundžiasi, kad balkone prieš metus sudėti plastikiniai langai skleidžia itin nemalonų kvapą.

„2014 metais balandžio mėnesį užsisakėm balkono langus. Jau kai tvarkė, jautėsi kvapas. Galvojome, kad per vasarą jis išgaruos, tačiau ir vasara praėjo, ir žiema praėjo, o dabar, kai pašvietė saulė, – šitokia smarvė! Kai atidarėme duris į kambarį, tiesiog svaigsta galva, pykina. Norėtume sužinoti, kur galima kreiptis, kad ištirtų, kokios medžiagos ten smirda? Gal ten kas nors kenksmingo? Nes dieną, kai karšta, visai negalima atidaryti durų į kambarį“, – sako LRT Radijo klausytoja.

Priežastys, pasak Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės L. Grabusovos, gali būti įvairios, bet pirmiausia reikėtų kreiptis į pardavėją, jam pateikti pretenzijas ir paprašyti išsiaiškinti, dėl ko taip stipriai pasireiškia pašalinis kvapas ir ar ten nėra kenksmingų medžiagų. „Reikėtų paprašyti, kad pardavėjas įrodytų, jog šitas langas ir šitas balkonas nekenkia sveikatai. Pirkėjas turi teisę to reikalauti“, – tvirtina pašnekovė.

Tačiau pažymėtina, kad statybos produktų, taip pat ir langų kvapas teisės aktais nereglamentuojamas. „Tačiau langai arba medžiagos, iš kurių jie gaminami (rėmai, tarpinės, montavimo, sandarinimo medžiagos, lakai, dažai ir pan.), turi būti nekenkiantys sveikatai“, – atkreipia dėmesį L. Grabusova.

Konkrečios gyvenamosios patalpos oro užterštumo lygis gali būti vertinamas pagal oro ėminių laboratorinės analizės rezultatus ir palyginant faktinius duomenis su Lietuvos higienos norma. „Ėminio rezultatai palyginami su ta didžiausia leidžiama koncentracija ore“, – aiškino specialistė.

Jos žiniomis, užterštumo lygį galėtų nustatyti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri yra Ąžuolyno gatvėje 36, Vilniuje. Tačiau LRT Radijo klausytojai, kuri yra iš Kauno, reikėtų kreiptis į Kauno visuomenės sveikatos centrą adresu Kipro Petrausko g. 24. Centras, pasak pašnekovės, turi reikiamą kompetenciją ir tinkamas priemones paimti oro mėginius.

„Jei medžiagos kenksmingos, o pardavėjas nesiims priemonių, tai bus motyvas nutraukti sutartį“, – tikina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.