Augalus puola naktimis
Biomedicinos žinovai šliužus ir sraiges vadina naktiniais diversantais. Jie augalus atakuoja naktį, dieną yra beveik nepastebimi, tačiau apsigyvenę sodyboje padaro akivaizdžios žalos.
Kartais po nakties pamačius ažūriniais virtusius augalų lapus lieka stvertis už galvos: jie labai mėgsta lapinius augalus, kurių labai sultingi, tačiau gali suėsti ir braškių lapus ar net pačias uogas.
Prieš šliužų bei sraigių ėdrumą ir daromą žalą augalams nublanksta net kolorado vabalai. Šie maitinasi tik bulvinių šeimos augalais, o šliužai ir kiti moliuskai graužia pačius įvairiausius augalus: pupeles, salotas, špinatus, bulvių gumbus, morkas, burokėlius, o kai įsisuka į kopūstų ar salotų lysvę, iš sultingų lapų lieka tik gyslas. Kad čia pasidarbavo moliuskai, išduoda ant augalų paliktas blizgantis gleivių takas.
Sraigės ir šliužai dažniausiai aptinkami drėgnose dirvose, pievose, soduose, miškuose. Aukšta nepjauta žolė, krūmai, o ypač šalia vandens telkinių, – itin tinkamos vietos šių kenkėjų kolonijoms apsigyventi ir daugintis.
Sraigės ir šliužai minta tiek apmirusiomis, tiek gyvomis augalų dalimis, todėl priskiriami polifaginiams kenkėjams. Jie aktyviai maitinasi naktimis ir apsiniaukusiomis dienomis, o saulėtomis dienomis slepiasi po augalų lapais ar dirvos grumsteliais.
Paprastai šie kenkėjai, naktį papuotavę darže ar gėlyne, stengiasi grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nors kai kurie ir lieka pasislėpę tarp apvalgytų gėlių ar daržovių.
Mėgsta drėgmę
Nenuostabu, kad šiemet, vis gausiai palyjant, sraigių ir šliužų itin daug – jiems lietingi orai ypač patinka. Už tai per sausras, tvyrant karščiams jie slapstosi dirvoje ir prikrečia mažiau eibių.
Šių moliuskų skaičiaus sumažėjimas ar išnykimas yra labiau susijęs ne su tiesioginiu šių gyvių išnaikinimu, bet su jų gyvenamosios aplinkos pokyčiais. Aptvarkius aplinką – nušienavus pievas, iškirtus krūmynus, numelioravus dirvas vietovė pasidaro šiems kenkėjams nebepatraukli.
Daržuose padeda ankstyvas rudeninis dirvos dirbimas, dažnas tarpueilių purenimas, piktžolių naikinimas. Jokiu būdu negalima ant dirvos palikti išrautų piktžolių, daržovių likučių – jie tampa moliuskams ir puikia priedanga, ir valgykla.
Vienas ir efektyvių, tačiau kantrybės ir laiko reikalaujantis kovos su sraigėmis ar šliužais būdas – mechaninis jų rinkimas. Tai daryti reikia nuolat.
Išgaudyti sraiges bei šliužus bus lengviau, priviliojus juos įvairiais masalais.
Vienas moliuskų skanėstų – alus. Nakčiai reikėtų įpilti alaus į negilią lėkštelę (arba indą su alumi tiesiog įkasti į žemę). Rytą moliuskų rasite ir inde, ir gulinčių šalia jo – teliks surinkti. Efektyviai šiuos kenkėjus galima privilioti ir nakčiai tarp augalų, labiausiai kenčiančių nuo jų atakų, išdėliojus lentų atraižų, šiferio, ruberoido, linoleumo, polietileno gabalų, drėgnų skudurų ar maišinio audeklo, stambesnių augalų lapų (pvz. varnalėšų, rabarbarų, kopūstų), arbūzų ar citrusinių vaisių žievių gabalų. Po naktinės puotos ten sulindusius moliuskus tereikės surinkti ir pašalinti.
Gailestingesni daržininkai šiuos kenkėjus išneša toliau nuo sodybų ir išpila kokioje pamiškėje, kiti sunaikina – paskandina kibire su vandeniu ar sulesina vištoms. Pastarosioms moliuskai – mėgstamas maistas. Todėl laisvai po daržą vaikštančių vištų šeimininkai šliužų ar sraigių antplūdžio paprastai išvengia. Moliuskus taip pat mėgsta ir ežiai, varlės, rupūžės.
Nešliaužia per dilgėles
Norint atbaidyti šliužus ir sraiges nuo savo daržo ar gėlyno patariama statyti šiurkščias užtvaras. Pavyzdžiui, galima pabarstyti smėlio ar žvyro, pušų ar eglių spyglių, pjuvenų ar pelenų. Galima apie augalus patiesti dilgėlių stiebų – net lapams sudžiūvus sraigės ir šliužai per jas nešliaužia.
Dar labiau šiems kenkėjams nepatiks ar net pražudys vakarop pabarstytos gesintos kalkės, superfosfatas, geležies sulfatas, amonio salietra ar rupi druska (pavyzdžiui, sumaišyta su pelenais).
Vengdami šlapią kūną dirginančių medžiagų moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio.
Kai kuriose užsienio šalyse populiaru gintis nuo moliuskų apie augalą uždedant varinę juostą ar žiedą – šie vario nekenčia.
Kovoti padės ir trąšos bei chemikalai
Jei moliuskai eibes daro didesniuose pasėliuose, juos galima naikinti pasitelkus superfosfato trąšas. Maždaug 2,3–3,6 kg šių trąšų 100 kv. m plote reikia išberti tuo metu, kai šliužai ar sraigės maitinasi (naktį arba anksti rytą).
Taip pat patariama nuolat nušienauti piktžoles apie pasėlius, pagrioviuose. Nušienavus apleistas vietas, kur moliuskų apstu, jie naikinami nupurškus geležies sulfatu (1 kg 10 litrų vandens) arba apiberiami pelenų ir chlorkalkių mišiniu (160 g pelenų ir 40 g chlorkalkių 10 kv. m).
Daržovių pasėliuose šliužus galima sunaikinti apibarsčius gesintomis kalkėmis (150–200 g 10 kv. m) arba tabako ir kalkių mišiniu (1:1). Kopūstai purškiami kalio druska (1 kg 10 l vandens).
Rekomenduojama tai daryti reikia vėlai vakare arba naktį, kada šliužai peršliaužia iš priedangų ant augalų. Geri rezultatai gaunami, kai augalai apdorojami du sykius, naudojant po pusę normos minėtų priemonių. Antrąsyk augalai apipurškiami po 15–30 min. Per pirmą purškimą ant moliusko kūno patekus kalkėms ar kitoms medžiagoms, šie išskiria daug gleivių, kurios juos iš dalies apsaugo, bet nuo antrąsyk patekusių kalkių ar kitų graužiančių medžiagų šliužai nebegali išsigelbėti ir žūsta.
Šliužus ar sraiges naikina ir purškimas pentinių (Delphinium) (susmulkinti 0,5 kg lapų ir užpylus 10 l šilto vandens laikyti 2 paras), garstyčių (100 g – 10 litrų vandens) užpilais.
Yra ir cheminių preparatų, skirtų specialiai kovai su šliužais ir sraigėmis. Lietuvoje registruotas „Sluxx“ (skirtas profesionaliam naudojimui) ir „Ferramol“ (daržininkams ir gėlininkams mėgėjams), kuriuose veiklioji medžiaga – geležies fosfatas. Tai lėtai tirpstančios granulės, kurias reikia išbarstyti moliuskų susitelkimo vietose.
