Nepraeinanti mada – natūralizmas
O pagrindinis parodos laimėtojas – dizainerio Dano Pearsono kurtas sodas „The Laurent-Perrier Chatsworth Garden“, kuris pasiekė aukščiausią aplinkos mados kulminaciją: tai ne elegantiška gamtos netvarka, kas buvo matyti praėjusių metų nugalėtojų soduose, o tiesiog laukinių pievų grožis, vargiai tokio savo kieme norėtų lietuvis.
Galbūt todėl ši paroda ir yra kaip aukštoji mada, kuri tinkama ne kiekvienam sklypui, bet kiekvieno fantazijai ir įkvėpimui.
„Šių metų parodos laimėtojo sodas atstovauja, pavadinčiau, kraštutinį natūralizmo variantą, – sakė parodą aplankiusi daugiamečių augalų agintoja Rasa Laurinavičienė. – Kai kas šį sodą sulygino su kraštovaizdžio citata ar filmo dekoracija.
Miškų pakraščiai, nešienautos pievos, žydinčios proskynos, smulkiais žiedeliais nusėti pelkynai – tokius vaizdus galim pamatyti Lietuvoje, o jie, pasirodo, verti prestižinės parodos pakylų.
Natūralistiniai sodai skynė parodos laurus ir rinko lankytojų liaupses.
Natūralistinė kryptis vis neblėsta, madinga viskas, kas susiję su natūraliu gamtos ciklu, biologine įvairove, vietiniais augalais, natūraliomis medžiagomis. Todėl dažnam parodos sode palikta specialios vietos vabzdžiams veistis, net suprojektuoti specialūs vabzdžių viešbučiai. Akmenys „pasodinami“ ir apauginami taip, tarsi jie čia šimtmečius gulėtų.
R.Laurinavičienė paminėjo keletą augalų, kurie kartojosi daugelyje parodos sodų: lubinas „Masterpiece“, krūminis builis (Anthriscus sylvestris) – paprastas ir juodalapė jo forma „Ravenswing““ šilingė (Lysimachia atropurpurea) ‚Beaujolais“ paupinė usnis (Cirsium rivulare) „Atropurpureum“, žiognagė (Geum) „Totally Tangerine“, valerijonai. Netradicinis augalų rinkinys, tiesa?
Tendencijos – į Lietuvą
Sunku pasakyti, kiek naujausios tendencijos veikia Lietuvoje kuriamus sodus. Tačiau natūralistinis apželdinimas skinasi sau kelią ir mūsų kiemuose, vis daugiau žmonių nebenori didelių išpuoselėtų vejos plotų, kurie buvo tokia siekiamybė anksčiau. Modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė teigia, kad apie trečdalis žmonių, norinčių išmokti susikurti sau aplinką, į kursus ateina jau su „olandiškos bangos“, t.y kuo natūralesnės aplinkos vizija savo sklype.
Žmones žavi ne tik subtilus, besikeičiantis daugiamečių augalų grožis, bet ir tai, kad gerai apgalvotas natūralistinis apželdinimas reikalauja ypač mažai priežiūros. Pirmenybė skiriama ne retiems augalams su stambiais ryškiais žiedais, o bendrai kompozicijai, kurioje grožį sukuria visa augalų masė.
Kompozicijai sukurti reikia žinoti bent keletą pagrindinių dizaino dėsnių, kad vaizdas būtų estetiškas ir harmoningas, ir natūralaus augalų komponavimo principų.
„Lietuviams reikia atsiplėšti nuo alpinariumų, spygliuočių, spalvoto mulčio dalykų, – sako R.Laurinavičienė. – Mulčiuoti reikia augalais, sodinti juos keliais sluoksniais, kad nebūtų plikos žemės tarpų: pavasarį tegul pražysta tulpės, kurios vėliau sunyksta, arba kiti augalai, kuriems patiks būti aukštesniųjų pavėsyje. Net jei gėlynas užsėjamas, jis turi būti tankus.“
Kaip ir gamtoje – taip ir savo sklype. Natūralistinis apželdinimas yra tam tikras principas, kuris Austrijoje gali būti kuriamas naudojant vienus augalus, o Australijoje – kitus. Lietuvoje neįprasta laukinių pievų augalus parsinešti į savo sklypą, o tokių augalų sėklų rasti tikrai sudėtinga. Tačiau galima įsigyti kultūrines veisles – puošnesnes tokių augalų giminaites – ir pabandyti susikurti natūraliai atrodančius, akiai malonius derinius savo kieme.
Būtina sąlyga – tam tikras netvarkos lygis, su kuriuo šeimininkas turi sugyventi: „Dalis augalų, kad atsinaujintų, turi pasisėti. Jei norite preciziškos tvarkos, toks stilius ne jums“, pabrėžė specialistė.
Nors daug kam dar neįprasta, tokio stiliaus dizaino pavyzdžių jau atsiranda ir Lietuvoje. Kita vertus, net ir tradiciniai lietuviški rūtų darželiai dažnai buvo paremti panašiais principais. Todėl galima sakyti, kad natūralistinis apželdinimas, taip suskambėjęs „RHS Chealse Floer Show 2015“ parodoje, savotiškomis savo formomis madingas visada.
