1. Nepakanka oro
Kad organinė medžiaga virstų kompostu, ji turi būti suskaidoma per keletą etapų. Čia darbuojasi bakterijos, grybai, sliekai ir kiti bestuburiai, tad deguonis jiems – būtinas. Nekraukite komposto į duobę, nebetonuokite aklinos komposto dėžės. Jei neužtikrinamas oro judėjimas, organika ne yra, o pūva, komposto turinys gali sušusti, pasidaryti glitus, nemalonaus kvapo. Visai nepanašu į tą mišku kvepiantį dirvožemį, dėl kurio ir pradėjote kompostuoti. Buvo atgarsių ir apie nekokybiškas plastikines komposto dėžes, dalinamas viename mieste, dėl vėdinimo angų trūkumo.
Patarimas: užtikrinkite kvėpavimą savo kompostui. Pradėdami komposto krūvą, pirmąjį sluoksnį (apie 15 cm) kraukite iš žievės, šakų, šaknų. Kompostas turės gerą drenažą, lietaus vanduo neužsistovės, apatinė dalis nebus suslėgta be oro.
Jei planuojate susikalti komposto dėžę, sienelėse palikite bent 3 cm tarpus. Specialios plastikinės komposto dėžės jau pagaminamos su vėdinimo angomis.
Jei kyla įtarimų, kad komposto turinys per daug suslėgtas, jei atsiranda nemalonus kvapas, verta pavartyti arba perkasti kompostą. O įprastai užtektų, jei kartas nuo karto pabadytumėte su kokio nors įrankio kotu iki pat krūvos apačios ir taip įleistumėte oro visiems sluosniams.
2. Per mažai arba per daug drėgmės
Kita svarbi gero komposto sudedamoji dalis – drėgmė. Jos santykis turi būti apie 50 proc. Kitais žodžiais tariant, suspaudus jaučiama drėgmė, tačiau pro pirštus nesisunkia.
Jei oro mažai, o drėgmės daug (labai tikėtina, jei kompostas duobėje) – vyksta puvimo, rūgimo procesai. Jei oro cirkuliacija gera, bet drėgmės daug – vertingos medžiagos gali būti tiesiog išplaunamos. Todėl būtinai naudokite dangtį ir per gausiai lietingas dienas kompostą pridenkite.
Jei drėgmės per mažai, kompostas ne yra, o tiesiog džiūna. Karštomis saulėtomis dienomis kompostą gausiai palaistykite. Jei prikrovėte daug sausos organikos, pavyzdžiui, šieno, sluoksniuokite su žalia mase (nupjauta žole, piktžolėmis, nuimto derliaus antžemine dalimi). Karštą vasarą dangtis taip pat gelbėja.
3. Netinkama vieta
Nedidelis šešėlis kompostui tik į naudą, tad nestatykite jo saulėje. Perdaug saulės kaitros tik išdžiovins viduje esančias medžiagas ir nesusidarys palanki terpė reikalingiems mikroorganizmams gyvuoti. Palikite saulėtas vietas obelų sodui arba gėlynui, o ne kompostui.
Kitas svarbus dalykas – kompostas turi būti patogus naudoti, tad jo vieta turi būti visai šalia šaltinio, iš ko tą kompostą krausite. Ne veltui klasikiniam sodų planavimui būdinga atskirti ūkinę zoną nuo poilsio ar kitų erdvių. Jei daržas čia pat, bus labai patogu išrautas piktžoles, šakninių daržovių antžeminę dalį, sugrėbtus lapus, pašalusius gėlių kerus ir visas kitas augalines atliekas dėti tiesiai į kompostą. Jei kompostą įrengsite kitame sklypo kampe, sugaišite papildomo laiko, bus nepatogu naudotis.
4. Vienos rūšies turinys
Panašiai kaip geras patiekalas, kuris turi turėti šiek tiek saldaus, šiek tiek rūgštaus ir šiek tiek sūraus, – kompostas irgi turi pasižymėti įvairove. Jei kompostą pildote tik nušienauta žole, gero iš to nebus. Naudokite labai paprastą taisyklę: sluoksniuokite rudą su žaliu. Rudas sluoksnis – tai šakos, žievė, šienas, nukritę lapai rudenį, popierius, kartonas, durpės. Tai anglies šaltinis. Žalias sluoksnis – nupjauta veja, piktžolės, nuimtų daržovių lapai. Tai azoto šaltinis. Vienos rūšies kompostas nebus visavertis, todėl sluoksniuokite.
Dažna klaida – nupjovus didelę veją, didelis kiekis žolės sukraunama iškart į kompostą. Nušienautą žolę rekomenduojama apvytinti – palaikykite nors parą prieš dėdami į kompostą. Storesnis sluoksnis šviežios žolės greitai ištęžta, sukepa į vieną plutą, pradeda rūgti. Galiausiai toks sluoksnis virsta oro nepraleidžiančia mase, o ne tolygiai yrančia medžiaga.
Į kompostą taip pat tinkamas dėti mėšlas, durpės, tiesiog daržo žemė. Augalinės kilmės virtuvės atliekos (lupenos, graužtukai, žievės, ankštys, lapai) paįvairina struktūrą, praturtina kompostą.
5. Netinkamas komposto turinys
Visų pirma, nedėkite į kompostą mėsos, žuvies ir pieno produktų atliekų. Jos gali pritraukti parazitus ir graužikus, o jų tikrai nenorėtumėt išvysti išlekiančių, kai perkasate savo kompostą. Pagalvokite prieš mesdami, kokios atliekos galėtų jiems patikti, ir pasidarys savaime aišku, kad papuvusias morkas galima išmesti, o morkų, keptų riebaluose, į kompostą dėti nereikėtų.
Nedėkite ir chemiškai apdirbtų atliekų, pavyzdžiui, blizgančio popieriaus žurnalų, dažytos medienos. Įprastą laikraštį ar kartoną sliekai sudoros be vargo, tačiau laminuotą popierių, blizgias etiketes pašalinkite.
Yra įvairių nuomonių dėl citrusinių vaisių – nerekomenduojama jų dėti dėl to, kad rūgština kompostą, ir dėl to, kad dažnai jų žievelės būna chemiškai apdorotos. Tačiau viena kita citrina gal nebus kaip degutas medaus statinėje – čia jau šeimininkas turi nuspręsti, kokio požiūrio laikysis.
Labai lėtai suyra ąžuolo lapai – neprikraukite į bendrą kompostą, nes sustabdysite visus procesus.
Nekompostuokite piktžolių su sėklomis – čia jau niekas nesiginčija. Jei sėklos išliks daigios, vėliau su kompostu galite paskleisti jas visame sklype.
Ir atsargiai elkitės su ligų pažeistais augalais ar jų dalimis. Saugiausia juos ne dėti į kompostą, o tiesiog sudeginti, kad kartu sunaikintumėt ir kenkėjus ar ligų užkratą.
Tinkamai sukrautas kompostas kvepia miško žeme, jis yra tobula subalansuota trąša jūsų sklypui. Pagamintas iš savų žaliavų, jis geriausiai atitinka jūsų žemės poreikius, todėl kompostą verta turėti kiekviename kieme.
šaltinis: Modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“.
