Pelėsis formuojasi drėgnose ir blogai vėdinamose patalpose. Įkvėptos pelėsio sporos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, nosies gleivinės pakitimus ir kitus nemalonumus.
Ilgiau būnant patalpose, kuriose yra pelėsio, gali išsivystyti netgi rimtų sveikatos problemų. Tarkime, plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos – astma, bronchitas ir t. t.
O tie, kurie jau serga panašiomis ligomis, rizikuoja išprovokuoti jų paūmėjimą. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) turimų duomenų, didelė dalis vaikams išsivystančių kvėpavimo takų ligų atsiranda dėl pelėsio arba drėgno klimato, rašo iflscience.com.
Pelėsis kenkia ne tik fizinei sveikatai. Anot specialistų, pelėsio apimtose patalpose gyvenantys žmonės dažniau serga depresija.
Kas turėtų sunerimti?
Nors su pelėsiu siejama daug ligų (kaip aukščiau išvardintos), mokslininkai suka galvas, kaip tai išspręsti. Problemos sprendimas užsitęsė ir todėl, kad kol kas nepavyko apskaičiuoti kenksmingo ir nekenksmingo drėgmės kiekio patalpose santykio.
PSO praneša, kad drėgnesnėse klimato zonose, bent 15 proc. namų ūkių susiduria su padidėjusia drėgme patalpų viduje ir bent 5 proc. – su pelėsiu.
Žinoma, kad drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir šildymo, o tokiomis sąlygomis dažniausiai gyvena mažiau pasiturintys asmenys, ypač trečiojo pasaulio šalyse.
Ar galime ką nors pakeisti?
Kaip jau minėjome, nėra nustatytų drėgmės limitų, tačiau yra metodų, kuriais galite arba atsikratyti pelėsio, arba visai sustabdyti jo plitimą.
Pirmiausiai, reikėtų tinkamai vėdinti patalpas. Ypatingai kambarius, kuriuose drėgmė yra didžiausia (pavyzdžiui, vonia).
Jeigu jau pastebėjote pelėsį, naikinkite ne tik jį, stenkitės kiek įmanoma neutralizuoti drėgmės šaltinį.
Jeigu pelėsio atsirado ant kieto paviršiaus, juos galite nuplauti su muiluotu vandeniu. Jeigu pelėsis vėl atsijaunina, gali tekti įsigyti agresyvių chemikalų, kaip baliklio. Gali tekti išmesti ir daiktus, kuriuose „mėgsta“ veistis pelėsio sporos, pavyzdžiui, kilimus.
