Vos vieno kvadratinio metro sode – derlius didesnis nei manėte

Šalia namų turite visai nedidelį lopinėlį žemės? O galbūt naudojatės kai kuriuose didmiesčių kvartaluose įrengtais bendruomeniniais daržais? Pasirodo, net ir kvadratiniame metre galima užsiauginti visko, ko širdis geidžia. Naudojant šį metodą, lysvių priežiūra reikalauja mažiau laiko, taupomi gamtos resursai. Be to, tokį sodą nesudėtinga planuoti.

Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties.<br>shutterstock.com
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties.<br>shutterstock.com
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties.<br>shutterstock.com
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties.<br>shutterstock.com
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties.<br>shutterstock.com
Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties.<br>shutterstock.com
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 5, 2016, 1:23 PM, atnaujinta May 26, 2017, 1:17 PM

Patarimai pradedantiesiems

Vieno kvadratinio metro sistema tapo žinoma 1970 metais, inžinieriui Melui Bartholomew pasiūlius namų ūkiams lysves įrengti ne įprastomis vagomis, o pakeltose kvadratinio metro dydžio dėžėse. Tokio dydžio lysvės pakako keturių asmenų šeimai nesudėtingai užsiauginti būtiną žalumynų kiekį.

Šiandien vieno kvadratinio metro lysvės įvairiose pasaulio šalyse tapo galimybe žmonėms užsiauginti sveiko maisto neturint žemės ploto ar sodininkavimo patirties. Todėl toks sodininkavimo būdas vis labiau populiarėja ir ugdymo įstaigose, kur lysvės tampa vaikų gamtos pažinimo pradžiamoksliu.

Dėžes galima padaryti iš bet kokių norimų medžiagų, norimo dydžio. Paprastai jos būna apie pusmetrį pakeltos nuo žemės, nes siekiama patogumo: kad sodiniai būtų prieinami iš visų pusių, o juos ravint, nereiktų klūpoti ar lenktis. Dėžes galima įsirengti ir balkonuose – užsiauginti sveikesnių agurkų, pomidorų, moliūgų ar cukinijų.

Iš medinių lentų sumeistravus pakeltą lysvę svarbu pasiruošti sodinimo planą. Auginti kvadratiniame metre galima viską: daržoves, prieskonius, vaistažoles ar gėles. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį į augalų suderinamumą ir sėjomainą. Taip pat augalų pernelyg nesuspausti vieną šalia kito.

Specialistai pataria, kad kvadratinio metro sodelyje aukščiausieji augalai turi būti sodinami šiaurinėje dalyje, žemesni augalai – viduryje, žemiausi – pietinėje.

Kokie pakeltų nedidelių lysvių privalumai? Tokiems kvadratams nesudėtinga įrengti ir bendrą automatinę laistymo sistemą, sujungtą su lietaus vandens rezervuaru. Žemė čia nemindoma, todėl išlieka puresnė.

Jei lysvė skirta ne vienam sezonui, kaip pagrindą komponuojant sodinimo planą derėtų imti daugiametes daržoves ar daugiamečius prieskoninius augalus.

Kokio derliaus galima tikėtis?

Turbūt net neįsivaizdavote, tačiau kvadratiniame metre galite užauginti pakankamai daržovių šeimai bent jau esamuoju laiku.

Žiediniai kopūstai suformuoja žiedyną, vadinamą galvute. Jų būna įvairių spalvų – balti, geltoni, kreminiai, žali, violetiniai, įprastos, kupolo formos ir gražių kūgiškų, minareto formos. Taip pat jie skirstomi į ankstyvuosius („Beta“, „Fastnet H“), vidutiniškai ankstyvus („Synergy H“, „Caspar H“) ir vėlyvuosius („Frisca H“). Anot gurmanų, violetiniai – skaniausi, kreminiai, gelsvi ir švelniai žalsvi minareto formos yra švelnesnio skonio kaip balti. Į vieną kvadratinį metrą sodinti galite po 3-4 augalus. Laukiamas derlius – 1,5-2,5 kg.

Nuėmus brokolių pagrindinį derlių ir palikus augti pažastinius pumpurus, galima gauti dar šiek tiek derliaus. Vertingiausi neišsiskleidę žiedynai. Laiku nenupjovus žiedyno, brokoliai pradeda žydėti. Dauguma veislių universalios paskirties – žiedynus tinka vartoti šviežius, perdirbti ir šaldyti. Iš kvadratinio metro gausite 1,2-1,8 kg brokolių.

Į vieną kvadratinį metrą tilps 4 šakniniai salierai („Asterix H“, „Giant Prague“). Jų šakniavaisiai apvalūs, dideli, 0,6-1 kg, be ertmių, sniego baltumo vidumi, švelnaus skonio ir malonaus aromato, primenančio petražolės kvapą, šaknys auga apatinėje dalyje. Sulauksite – 2-3 kg.

Daugiamečių laiškinių česnakų – 4-8 kg. Į kvadratinį metrą reikia sodinti penkis augalus. Iš laiškinių česnakų, auginamų antrus ir daugiau metų, derlius imamas 3-4 kartus. Lapinės („Zoltan“, „Lollo Bionda“, „Grand Rapids“, „Rosela“) ir gūžinės („Merveille D’hiver“, „Rouge Grenobloise“, „Maximo“, „Lobela“, „Larsen“) salotos kvadratiniame metre užaugina 2,5-4 kg derlių. Lapinių salotų viename kvadratiniame metre telpa po 20-25 augalus. Jei darželyje norite spalvų, galite rinktis salotas ne tik žalios spalvos, bet ir rausvos („Lolla Rossa“, „Gaugin“, „Roden“, „Maiko“).

Rūgštynių priskinsite 1,5-3 kg. Derlių imti reikės per 2-3 kartus. Viename kvadratiniame metre sodinti po 20-30 augalų.

Špinatų – 1-3 kg. Ankstyvus hibridus („Red Cardinal H“) ir veisles („Viroflay“) tinka auginti pavasario ir rudens derliui. Vidutinio ankstyvumo („Corvair H“), ilgai nesužydinčius hibridus verta auginti vasaros metu. Kad visą vasarą ragauti ir valgyti špinatų derlių, patartina pradėti sėti lauke nuo balandžio pradžios, o paskutinį kartą – rugsėjo 1 dieną. Galima sėti kas mėnesį ar 2 savaites ir maždaug po 25-30 dienų imti šviežių lapelių derlių. Norint gauti ankstyvą derlių pavasarį sėjami rudenį.

Krapų žalių lapelių iki 3 kg kvadratiniame metre išaugina atželiančios veislės. Nupjovus vieną derlių, ir toliau gausiai formuoja lapiją. Lapija pjaunama, kai pasiekia 10 cm aukščio. Agurkų užsiauginsite net – 10-12 kg. Dažniausiai auginami trumpavaisiai agurkai – 7 -12 cm ilgio („Rodničiok natur H“, „Dirigent H“, „Motiva H“, „Mirabelle H“, „Sremski H“), 80-100 g svorio. Daržo lysvėje auginama po 5-6 augalus. Agurkai pradeda derėti po sėjos praėjus 1-1,5 mėn. arba po žydėjimo praėjus 5-10 dienų. Tinkamiausi priešsėliai: ankštinės, lapinės, svogūninės, vaisininės ir šakniavaisinės daržovės.

Cukinijų – 8-12 kg. Vaisiai šviesiai ar tamsiai žalios, geltonos, žalsvai kreminės ar kreminės, rusvos spalvos, („Wanda“, „Black beauty“, „Tondo di piacenza“, „Orelia H“) 10-22 cm ilgio, cilindriniai, pailgi arba apvalūs, minkštimas – baltas, gelsvas ar kreminis. Svarbu žinoti, kad nesubrendę jų vaisiai yra vertingesni už subrendusius, kurie paprastai skinami, norint juos išlaikyti ilgesnį laiką. Arti auginant skirtingų veislių cukinijas, iš gautų sėklų kitais metais gali išaugti augalai, kurių vaisius dvispalvis, pavyzdžiui, pusę cukinijos žalios, pusę – geltonos.

Moliūgų – 4-15 kg. Iš vieno augalo galima gauti net po 3-4 kokybiškus vaisius. Pomidorų priskinsite – 8-10 kg. . Burokėlių– 4-6 kg. Morkų – 4-7 kg.

Gūžinių kopūstų– 4-10 kg. Viename kvadratiniame metre paliekant po 3-4 augalus. Kvadratiniame metre galima užsiauginti 0,5-1,5 kg pupelių. Derlius priklauso nuo pupelių dydžio. Gliaudomosios pupelės pradedamos vartoti rugpjūčio mėnesį, priklausomai nuo veislės ankstyvumo. Jų taip pat yra ir vijoklinių. Iškultas ir išdžiovintas iki 12-14 proc. drėgnio pupelių sėklas maistui galima naudoti 2-3 metus, o sėklai tinka 3-4 metus.

Ir žirnių – 0,4-0,5 kg. Žirniai skirstomi pagal aukštį: žemi iki 60 cm („Norli“, „Cud Kelvedonu“, „Early Onward“, „Ambrosia“), vidutinio aukščio 60-80 cm („Altesse“, „Gloriosa“, „Oscar“) ir aukšti 0,8-2,5 m („Telefon“). Ankstyvus žirnius valgyti galima jau birželio mėnesį. Norint ilgiau mėgautis šviežių žirnių derliumi, patartina sėti pakartotinai per kelis kartus. Ankštinės daržovės geriausiai dera lengvose ir vidutinio sunkumo, gerai įdirbtose puriose dirvose. Tinkamiausi priešsėliai: agurkinės, šakniavaisinės, lapinės, vaisinės ir svogūninės daržovės.

Ropinių svogūnų iš kvadratinio metro prirausite – 2,5-4 kg, žieminių česnakų 0,5-1 kg, o vasarinių – 0,3-0,5 kg.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.