J. Balvočiūtės patarimai, kaip gydytis natūraliomis žolėmis, laužti ne iš piršto. Moteris yra profesionali farmacininkė, tad naudingosios žolių savybės paremtos ne tik amžių patirtimi, bet ir mokslu.
Žolininkė „Lietuvos ryto“ televizijos laidai apie sodininkystę „Skinsiu raudoną rožę“ sutiko aprodyti savo daržą ir supažindinti su geriausiais ir labiausiai organizmui padedančiais augalais.
Nors daugelis sodininkių iš savo daržų, vos pamačiusios bukalapes rūgštynes (rūgtis), jas rauna lauk, J. Balvočiūtė tikina, kad šie augalai – itin sveiki. Jauni lapai labai gerai nuo mažakraujystės, o parudavusias rūgties sėklas pavirkite ir gerkite, kuomet viduriuojate. Rūgtis taip pat palengvina kančias esant gastritui.
Žolininkės sode taip pat galima rasti ir kregždūnę, kurios negalima vartoti kasdien, tačiau ji puikiai tinka, kuomet reikia atpalaiduojančio poveikio, pavyzdžiui esant epilepsijai.
Itin veiksmingos ir rykštenės, iš kurių galite išsivirti skanią arbatą. Šios žolės gydo šlapimo pūslės uždegimą, taip pat padeda nuo alerginio bėrimo.
Kvapioji vingiorykštė, auganti ne tik paupiuose, pelkėse, bet ir sodinama dekoratyviniuose gėlynuose, pasak J. Balvočiūtės, gydo nuo visko – susirgimų, uždegimų ar peršalimų.
Dar viena augalas, sutinkamas žolininkės darže – moterų žolė rasakila, kuria galima gydyti skrandžio ligas, gastritą. Nors vyrams rasakilą taip pat galima vartoti, moterims ji turi stipresnį poveikį.
Dalgutį naudokite, kuomet norite nusiraminti. Šis augalas nuima nervingumą, ramina, tačiau nemigdo. O vaikams, nuo naktinio šlapinimosi prisiskinkite trikertės žvaginės.
J. Balvočiūtė taip pat atrinko 10 vertingiausių žolių, kurios turėtų būti kiekvienos sodininkės darže. Pasak moters, visos šios žolės – laiko patikrintos, mat augdavo kiekvienos močiutės sode.
1. Rūta – turi rutino, o valgant po lapelį kas dieną veiks kaip antidepresantas.
2. Mėta – padeda esant virškinimo problemoms, diegliams, dujų pertekliui žarnyne, kylant skrandžio rūgščiai. Taip pat mėtą galima vartoti, kai kamuoja nemiga ir galvos skausmai.
3. Peletrūnas – ramina ne tik nervus, bet ir pilvą, gerina virškinimą.
4. Čiobrelis – tinkamas vartoti nuo visų peršalimų, taip pat kulinarijai.
5. Juozažolė – vaistas nuo bronchito, taip pat sustiprinantis kitų žolių veikimą.
6. Pelynas – kartaus skonio žolė, iš organizmo išvaranti kirminus ir veikianti prieš mikrobus.
7. Gelsvė – skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, gydo žarnyno atoniją, rekomenduojama reumatu ir podagra sergantiems žmonėms. Taip pat gelsvė gydo kvėpavimo takų negalavimus, pagerina žaizdų gijimą, šalina odos dėmes.
8. Gyslotis – jo arbata padeda kosintiems, nusilpusiems, kamuojamiems mažakraujystės ar išbertiems, o sultys – sergantiems plaučių ligomis. Jei norite sustabdyti kraujavimą, būtinai gyslotį nuplaukite, nes kitaip galite užsikrėsti stablige.
9. Snaputis – ligų pradų šalintojas, o pievinis snaputis stabdo net labai didelį viduriavimą.
10. Sukatžolė – ramina nervus, mažina kraujo spaudimą.