„Vasarą atostogų svetur neplanuojame – visus laisvadienius ir savaitgalius praleidžiame čia. Susikūrėme kurortą čia, savo kieme, kad nereikėtų niekur važinėti“, – juokavo V.Lauciūnas.
Erdviame 12 arų sklype nėra jokių tvenkinių ar baseinų, daugiausia vietos čia skirta gėlynams, šiltnamiui ir nedideliam daržui. Tiesa, keletą puošybos detalių galima aptikti – tai akmeninis laikrodis, nedidelė skulptūra, sauganti nuo blogos akies, virš daržo kabantis plūgas.
„Esu akmenų mėgėjas, daugelis kieme esančių akmenų surasti mano tėčio ir parvežti iš Rokiškio rajono, kiti rasti čia, Neries pakrantėse. Visų šių akmenų išvaizda primena žmogaus veidą, kai kur man teko pridėti tik akis arba lūpų vingį“, – pasakojo V.Lauciūnas.
Apsižvalgius po vilniečių puoselėjamą kiemą, nesunku įsitikinti, jog jie tikri gamtos mylėtojai – abu baigė gamtos mokslus Vilniaus universitete. Dabar Nomeda dirba vienoje biotechnologijų įmonėje, o Vytautas yra Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas.
„Įprasta darbo diena trunka kone 12 valandų, į darbą tenka važiuoti maždaug 30 kilometrų, tad namus paliekame pusę septynių ryto. Nors daug laiko aplinkos tvarkymui skirti negalime, kas vakarą sodui skiriu maždaug dvi valandas ir visą savaitgalio dieną. Tačiau toks darbas nevargina, kaip tik – atpalaiduoja“, – kalbėjo N.Lauciūnienė.
Namų sodu moteris rūpinasi viena, beveik visi čia žaliuojantys augalai yra ne tik jos pačios sodinti, bet ir dauginti. Labiausiai šeimininkė džiaugiasi kiemo pakraštyje žiemą iškentusiu ginkmedžiu. Šį Lietuvoje retai matomą augalą galima pamatyti VDU Botanikos sode Kaune ar Švėkšnos dvaro parke.
„Šios moters rankos stebuklingos, ką jį pasodina į žemę, tas ir prigyja“, – pagyrimų žmonai negailėjo namų šeimininkas. Vilniečių puoselėjamą aplinką pripažino ir Balsių bendruomenė – šiemet ji pelnė antrąją vietą gražiausios sodybos rinkimuose, iki pirmosios porai pritrūko vieno balso.
