Stebina tai, jog gėlynu ir prie daugiabučio esančia veja rūpinasi viena
šio namo gyventoja. Trijų suaugusių vaikų mama Inga Buckiūnienė
pasakojo, jog jai į talką ateina viena kaimynė pensininkė, nupjauti žolę
ar pakelti akmenis padeda vyriausias sūnus.
Ingos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, namuose būna retas
svečias.
„Vyras mane labai palaiko. Iš reisų lauktuvių parveža akmenų. Turiu jų
iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos“, – šypsosi moteris.
Į šį daugiabutį Ingos šeima atsikraustė prie 20 metų.
„Nežinau, ar būčiau užsiėmusi gėlynu, jei gyventume, pavyzdžiui,
penktame aukšte. Kadangi įsikūrėme pirmame, nuo pat pirmųjų metų ėmiau
sodinti prie balkono gėles. Dabar išeiname kaip į terasą.
Gyvename dėkingoje vietoje – ramiame miesto pakraštyje.
Gėlynas kasmet vis plėtėsi. Netaisyklinga forma atsirado savaime, nieko
neplanuojant.
Visada norėjau gražios aplinkos. Sodinu paprastus augalus, kokių galima
rasti beveik kiekviename darželyje.
Auginu juką, levandas, rožes, pelargonijas, jurginus, verbenas, kadagį,
pušis, kėnį, maumedį. Noriu spalvų įvairovės.
Brangių augalų neperku, nes bijau, kad jie nedingtų.
Daug laiko praleidžiu gėlyne, nes yra ką veikti, jis vis plečiasi.
Kartais net pavalgyti pamirštu. Vakare atsigulu ir matau vaizdus, ką ir
kaip dar reikia padaryti. Man patinka“, – ramiai šypsosi darbšti
vilkaviškietė.
Pastaruosius dvejus metus Inga dirba valytoja ir džiaugiasi, jog turi
daugiau laiko užsiimti gėlynu.
Ši vilkaviškiečių šeima griauna mitus apie suvalkiečių šykštumą.
Augalai, jiems tinkama žemė perkama iš šeimos biudžeto, prie gražios
aplinkos puoselėjimo daugiau niekas neprisideda.
„Mes specialiai nusipirkome žoliapjovę, kad patys gražiai nupjautume
veją palei namą, nes anksčiau ją nupjaudavo nekokybiškai. Norėjau,
kad gražiai išryškėtų gėlynas“, – nustebino Inga.
Vejos pjovimas yra patikėtas vyriausiajam – 25 metų – sūnui.
Inga sakė, priekaištų ar pašaipų dėl tvarkomos aplinkos ji niekada
negirdėjo, tik kartais kas nors nusistebi, kam jai viso to reikia, o
viršutinių aukštų gyventojai, išėję į savo balkonus, grožisi ir giria
darbščią kaimynę.
„Būtų malonu, jei kas kokį akmenį padovanotų ar žemių atvežtų“, –
prasitarė Inga.
Išpuoselėtam gėlynui kol kas niekas jokios žalos nepadarė, tačiau Ingai
daug rūpesčių kelia benamės katės.
„Jas šeria kai kurios mūsų namo gyventojos. Aš tikrai nesu prieš
gyvūnus, tačiau jie turi turėti savo vietą. Mano gėlynui labiausiai
kenkia benamės katės. Jos iškapsto augalus, atlieka gamtinius reikalus.
Tai nėra malonu“, – pasakojo daugiabučio aplinką puoselėjanti
vilkaviškietė.
Prieš kelias dienas į jos gėlyną atkeliavo dar keli akmenys.
˙