Stebina tai, jog gėlynu ir prie daugiabučio esančia veja rūpinasi viena šio namo gyventoja. Trijų suaugusių vaikų mama Inga Buckiūnienė pasakojo, jog jai į talką ateina viena kaimynė pensininkė, nupjauti žolę ar pakelti akmenis padeda vyriausias sūnus.
Ingos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, namuose būna retas svečias.
„Vyras mane labai palaiko. Iš reisų lauktuvių parveža akmenų. Turiu jų iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos“, – šypsosi moteris.
Į šį daugiabutį Ingos šeima atsikraustė prie 20 metų.
„Nežinau, ar būčiau užsiėmusi gėlynu, jei gyventume, pavyzdžiui, penktame aukšte. Kadangi įsikūrėme pirmame, nuo pat pirmųjų metų ėmiau sodinti prie balkono gėles. Dabar išeiname kaip į terasą.
Gyvename dėkingoje vietoje – ramiame miesto pakraštyje.
Gėlynas kasmet vis plėtėsi. Netaisyklinga forma atsirado savaime, nieko neplanuojant.
Visada norėjau gražios aplinkos. Sodinu paprastus augalus, kokių galima rasti beveik kiekviename darželyje.
Auginu juką, levandas, rožes, pelargonijas, jurginus, verbenas, kadagį, pušis, kėnį, maumedį. Noriu spalvų įvairovės.
Brangių augalų neperku, nes bijau, kad jie nedingtų.
Daug laiko praleidžiu gėlyne, nes yra ką veikti, jis vis plečiasi.
Kartais net pavalgyti pamirštu. Vakare atsigulu ir matau vaizdus, ką ir kaip dar reikia padaryti. Man patinka“, – ramiai šypsosi darbšti vilkaviškietė.
Pastaruosius dvejus metus Inga dirba valytoja ir džiaugiasi, jog turi daugiau laiko užsiimti gėlynu.
Ši vilkaviškiečių šeima griauna mitus apie suvalkiečių šykštumą.
Augalai, jiems tinkama žemė perkama iš šeimos biudžeto, prie gražios aplinkos puoselėjimo daugiau niekas neprisideda.
„Mes specialiai nusipirkome žoliapjovę, kad patys gražiai nupjautume veją palei namą, nes anksčiau ją nupjaudavo nekokybiškai. Norėjau, kad gražiai išryškėtų gėlynas“, – nustebino Inga.
Vejos pjovimas yra patikėtas vyriausiajam – 25 metų – sūnui.
Inga sakė, priekaištų ar pašaipų dėl tvarkomos aplinkos ji niekada negirdėjo, tik kartais kas nors nusistebi, kam jai viso to reikia, o viršutinių aukštų gyventojai, išėję į savo balkonus, grožisi ir giria darbščią kaimynę.
„Būtų malonu, jei kas kokį akmenį padovanotų ar žemių atvežtų“, – prasitarė Inga.
Išpuoselėtam gėlynui kol kas niekas jokios žalos nepadarė, tačiau Ingai daug rūpesčių kelia benamės katės.
„Jas šeria kai kurios mūsų namo gyventojos. Aš tikrai nesu prieš gyvūnus, tačiau jie turi turėti savo vietą. Mano gėlynui labiausiai kenkia benamės katės. Jos iškapsto augalus, atlieka gamtinius reikalus. Tai nėra malonu“, – pasakojo daugiabučio aplinką puoselėjanti vilkaviškietė.
Prieš kelias dienas į jos gėlyną atkeliavo dar keli akmenys. ˙
