Japonišką neformalaus stiliaus sodą ši panevėžiečių pora puoselėja jau 24 metus. Pradėję nuo kelių dekoratyvinių augalėlių daugiabučio palangėje, jie „Debesų sodą“ išplėtė iki 230 kvadratinių metrų. Jame dabar auga ir žydi šimtai augalų – nuo paprastų vienmečių spalvingųjų portulakų iki meniškai iškarpytų ir suformuotų figūrinių augalų ir jų kompozicijų.
Neįprastai kupolais suformuotos raganės, įvairios rožės, sidabrakrūmiai, įsitaisę šalia akmenų, apskritos formos lapija stebinantis šaltalankio krūmas, laukinė erškėtrožė, paversta rožiniais žiedais akį džiuginančiu dekoratyviniu medeliu, įvairūs dekoratyviniai spygliuočiai, virtę neįprastų formų krūmais, teikiančiais pavėsį ir prieglobstį šalia augančioms spalvingoms gėlėms – apie kiekvieną sode esantį augalą G.Šimkus galėtų papasakoti galybę istorijų.
„Štai šią raganę su žmona nusipirkome 1988 metais savo vestuvių proga. Iš pradžių ji augo kitur. 1992 metų birželį, kai atsikraustėme į šį daugiabutį, tai persodinome ją po langu“, – prisimena G.Šimkus.
Sodo pradžia buvo kaimynų padovanota tuja ir po langu pasodinta alyva. Gintautas juokiasi, kad vienais metais alyvą taip apgenėjo, kad net pats išsigando. Tada ėmė jos tokius nuogus stiebus ir supynė. Dabar alyva džiugina ne tik savo kvepiančiais žiedais, bet ir neįprastais dekoratyviai sunarstytais stiebais.
„Kartais aš nusprendžiu ką nors pasodinti, sukurti kompoziciją. Tačiau kai imu daryti darbą, suprantu, kad viską darau ne taip, kaip buvau suplanavęs. Tarsi kažkas dirba mano rankomis, aš esu tik įrankis“, – pasakojo G.Šimkus.
Su fengšui susipažinęs vyras kai kuriuos jo dėsnius pritaikė ir kurdamas gėlyną. „Radau kelis širdies formos akmenis, nusprendžiau juos įkomponuoti į augalų kalnelį. Pavadinau jį širdžių kalneliu. Po kurio laiko sukomponavau antrą tokį pat. Tokiu būdu sukūriau santykių ir bendravimo zoną. Galit tikėti, galit ne, bet iš karto pajutau žmonių susidomėjimą sodu, palaikymą“, – pasakojo G.Šimkus. Dabar du širdžių kalnelius jungia širdies formos augalų kompozicija.
Šimkų „Debesų sodas“ sulaukia nemažai dovanų. Vieni žmonės dovanoja augalų, kiti pasirūpina dekoratyviniais akcentais. Viena Panevėžio bendrovė padovanojo dvi tonas dekoratyvinių akmenėlių. Iš jų G.Šimkus išpylė takelį. Tam, kad jo sukurto sodo lankytojai galėtų juo ateiti arčiau augalų ir jais pasigrožėti. Priėjęs arčiau gali pamatyti iš perkūnropių suformuotą sraigę, netrukus žalia „oda“ iš augalų pasidengs ir neseniai suformuotas driežas.
Į Nendrės gatvės 10 numeriu pažymėto daugiabučio kiemą nuolat atvažiuoja svečių, norinčių pamatyti Šimkų šeimos sukurtą ir išpuoselėtą gėlyną. Kartais pasitaiko grupių iš kitų miestų ir net valstybių. Neseniai lankėsi latviai, norvegai.
G.Šimkus pasakoja, kad būdamas 21–erių jau turėjo sąsiuvinį, kuriame rinko įvairias iškarpas iš žurnalų apie tai, kaip auginti raganes, kitokius augalus. Dabar neregėtos informacijos galimybės atsiveria internete.
Visą gyvenimą policijos pareigūnu dirbęs vyras pasidžiaugė, kad jo kabinete visuomet augdavo gražiausios ir vešliausios gėlės.
„Būdamas policijos pareigūnu, tyrėju pripratau „sodinti“, tai iki šiol tebesodinu. Tik dabar jau augalus“, – juokauja G.Šimkus. Vyras pasidžiaugė, kad, pasigrožėję jo „Debesų sodu“, kaimynai irgi ėmė gražintis. Vieni paprašė patarimo, kiti pagalbos. G.Šimkus niekada neatsisako padėti. Dabar jis mieste konsultuoja net kelias įstaigas, kurios panoro sukurti panašų grožį šalia savo savo pastatų. Vyras sako, kad padėjęs žmonėms neima pinigų. Gal kada nors ir įkainos savo paslaugas, bet kol kas tam dar neatėjo laikas.
„Jeigu nori būti laimingas, tapk sodininku“, – cituoja Rytų išmintį G.Šimkus. Šiais metais savo penkiasdešimtmetį švęsiantis vyras turi dar vieną gyvenimo nuostatą: sulaukęs šio amžiaus žmogus jau turi būti uždirbęs tiek, kad galėtų leisti sau užsiimti kūryba ir tokiu būdu netrukdomas džiaugtis gyvenimu.
