Lietuvoje neįmanoma užauginti skanių saldžių vynuogių
A. Ramaškevičienė griauna šį mitą – tikrai viskas yra įmanoma. Žinoma, reikia atsakingai pasirinkti veislę. Mūsų klimato sąlygos skiriasi nuo tų, kokios yra Italijos, Ispanijoje ar Prancūzijoje, todėl šiose pietinėse šalyse auginamų veislių vynuoges galima auginti nebent po danga. Ir yra nemažai entuziastų, kurie Lietuvoje taip ir daro – šiltnamiuose užaugina nuostabaus skonio vynuoges, jų kekės gali būti net virš 1 kg svorio. Tačiau kitas veisles galima ir be dangos auginti, tiesiog lauke.
Skonis tikrai ne toks, kokį prisimena daugelis iš senų laikų, bet ir ne toks, kokias vynuoges perkame parduotuvėje – jau vien dėl to, kad auginate kitą veislę. Jei neaugintume obuolių, tikriausiai težinotume ‚Jonagold‘ ir keletą kitų veislių, kas parduodama parduotuvėje. O kai auginame, pažįstame ir alyvinius, antaninius, „Auksį“, „Čempionus“ ir begalę kitų. Lietuvoje galima auginti įvairių vynuogių veislių, kurių skoniai ir aromatai yra skirtingi – yra iš ko pasirinkti. Labiausiai pasiteisinusios vynuogės skanios tiesiog valgyti, be to, galima sultis iš jų spausti – skonis bus švelnus, žymiai geresnis negu saldžių parduotuvinių sulčių. Lietuvoje galima užsiauginti ir vynuogių be kauliukų, tačiau šias veisles vertėtų žiemai pridengti.
Lietuvoje neįmanoma užauginti vynuogių vynui gaminti
Paneigsime ir šį mitą. Dar daugiau, vyndarystė Lietuvoje yra tautinio paveldo amatas, o jo puoselėtojų Lietuvoje yra ne vienas. Juk ne visi lietuviai tik ropėmis gyvi buvo, egzistuoja ir lietuviškos vyndarystės tradicijos. Žinoma, lietuvoje užaugintų vynuogių vyno skonis skiriasi nuo pietietiškų, nes veislės kitos, prisirpimas kitoks. Tačiau jei vynuoges vynui užsiaugina ne tik latviai, bet ir suomiai, tikrai galime ir mes tai padaryti.
Vynas gali būti gaminamas iš čia pat užaugintų vynuogių. Pavyzdžiui, raudonam vynui tiktų veislės ‚Regent‘, ‚Rondo‘, ‚Leon Millot‘, baltam – ‚Solaris‘. Lietuviškos A.Gailiūno išvestos veislės taip pat puikiai tinka mūsų klimatui. Pavyzdžiui, su ‚Varduva‘ baltas vynas yra nuostabiai kvepiantis, ‚Juodkrantė‘ kvepia serbentais, o ‚Juodupė‘, kuri yra ankstyviausia veislė ir visada spėja sunokti, sukaupia savyje kiek per mažai cukraus, tačiau iš jos galima pagaminti lengvą gaivų vyną. Uogų, sulčių ir vyno bus galima paragauti aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, kuri rugpjūčio 27 dieną vyks Trakuose. Savo kiemo aplinką mes ne tik matome, bet ir jaučiame visais savo pojūčiais, o vynuogės ir gražiai atrodo, ir kvepia skaniai, ir skonis nuostabus. Dr. Asta Ramaškevičienė konferencijoje papasakos, kaip užsiauginti skanių vynuogių savo kieme.
Viso paminėtos veislės tinka ne tik vynui gaminti, bet ir tiesiog valgyti, nes jose puikiai suderintas rūgšties ir cukraus balansas. Kad ir ‚Solaris‘ – nuostabaus skonio vynuogės. Įsivaizdukite, nusiskinate savo kieme, ragaujate, kitus vaišinate ir eidami į svečius pasiimate.
Vynuoges reikia gausiai tręšti ir purkšti cheminiais preparatais
Specialistė sako, kad vynuogių tręšimas yra minimalus. Svarbiausi elementai sėkmingam derliui yra kalis ir fosforas, o šie elementai nėra kažkokie ypatingi ar reti, kad reikėtų dirbtinai jų papildyti. Vynuogės turi gilias šaknis ir daugelį elementų įsisavina iš giliųjų dirvos sluoksnių. Todėl tik retais atvejais reikia rimtesnio kalio ar fosforo papildymo.
Apskritai vynuogės yra gana nereiklus augalas. O dabar selekcija jau pažengusi taip į priekį, kad ir veislių atsiranda vis atsparesnių – tiek netinkamoms aplinkos sąlygoms, tiek ligoms. Žiemų, kuriose temperatūra nukrenta žemiau negu iki -25 laipsnių, jau būna išties nedaug, tad išvesti vynuogių hibridai puikiausiai auga Lietuvoje. Be abejo, gali atsitikti visokių dalykų gamtoje, nuo kurių nesi apsaugotas. Lygiai taip pat ir pietiniuose kraštuose, kur kartais iškrenta kruša arba dėl sausros išdžiūsta ištisi laukai.
Augintojai Lietuvoje rekomenduoja atkreipti dėmesį į kuo atsparesnes veisles. Jas pakanka nupurkšti tik kartą ar du per metus, nes nėra daug paplitusių ligų, kurios nuolat vargintų šiuos augalus. O kai kuriais metais pavyksta ir visai be purškimų apsieiti.
Teks pasirinkti arba uogas, arba lapus.
Kartais žmonės pasirenka vynuoges auginti ne tik dėl uogų, bet ir dėl grožio. Vynuogės gali gražiai apsivyti pavėsinės kampą, gali žaliuoti ant perregimos sienelės, suformuotos iš trosų, gali teikti pavėsį prie atostogas primenančios pergolės – tiesiog grožis, romantika ir skonis viename. Tačiau sklando tokia nuomonė, kad dėl gero derliaus genėti vynuoges reikia taip stipriai, kad praktiškai tenka pasirinkti, ko norėti: ar uogų, ar lapų uždangos. Vynuoges būtina genėti, sako Asta Ramaškevičienė.
Kuo daugiau genėsite, tuo vynuogės geriau atrodys ir geriau derės. Tačiau tai nereiškia, kad reikia rinktis – tikrai galima suderinti ir skonį, ir grožį. Karpomos vynuogės išties gerai atrodo, jų šakos auga proporcingai, o ir kabančios vynuogių kekės prideda savo šarmo. Lapai niekur nedingsta, tereikia iškirpti tam tikras šakas, o dėl to gražus ir kompaktiškas augalas nė kiek ne blogiau atrodo.
Tad drąsiai auginkite vynuoges ir pažinkite Lietuvoje išaugintų vynuogių skonį.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
