Pradžia – sąmata
Neretai dengiantys savo individualių namų stogus neįvertina, kad vien išankstinis planavimas ir stogo sąmatos sudarymas gali gerokai palengvinti kitus stogo dengimo etapus. „Kuo sąmata išsamesnė, tiksliau paskaičiuota ir medžiagos tiksliai parinktos pagal stogo projektą ir pageidavimus, tuo mažiau klientas turės rūpesčių stogo dengimo metu“, – teigia statybų ir statybinių medžiagų pardavimais užsiimančios UAB „Agmeka“ direktorius Gediminas Šlivinskas.
Vis dėlto žmogui, užsiimančiam stogo dengimu retai arba apskritai tik kartą gyvenime, tai yra pakankamai sudėtinga ir nevertėtų pasikliauti vien savo žiniomis. „Specialistai gali paaiškinti, kur kiekviena detalė bus panaudota, kuo ji pranašesnė už analogus, kodėl ją verta įsigyti. Lyginti pačiam išties yra pakankamai sudėtinga ir atima daug bereikalingo laiko“, – pataria UAB „Agmeka“ vadovas.
Stogo sąmatą gali paskaičiuoti dauguma prekybininkų, tačiau sąmatos skaičiuoklių galima rasti ir internete. Pavyzdžiui, UAB „Eternit Baltic“ stogo skaičiuoklė pateikia ne tik sąmatą, bet ir gali sumodeliuoti 3D stogo projekciją.
Prieš sudarant sąmatą patariama įsivertinti bendrą estetinį namo ir stogo vaizdą bei apsispręsti, ar stogas bus pagrindinis akcentas, ar jis bus neutralus ir nuosaikus. Skaičiuojant kaštus pirmiausia patariama netaupyti stogui skirtų išlaidų konstrukcinių medžiagų sąskaita. Pavyzdžiui, iš anksto patartina stogo laikančiosioms konstrukcijoms naudoti kad ir brangesnę, tačiau kokybišką medieną. Antraip tikėtis gražaus ir technologiškai tvarkingo stogo – neverta.
Apskritai stogas nėra tas objektas, kuriam verta taupyti. Pavyzdžiui, gegnes patartina įrengti ne pagal konstrukcijų maksimalias galimas apkrovas, o pagal šiltinimo medžiagų išmatavimus, difuzinę plėvelę naudoti taip pat tik geros kokybės. „Gal kiekvienu atveju sutaupysite 100-150 Eur, tačiau kam dėti dangą, kuri tarnaus 50 metų, jei plėvelė sudūlės po 10-15 metų?“ – praktinius pavyzdžius vardija UAB „Vedu“ vadovas Laimonas Gečas.
Saviveikla patartina neužsiimti
Neretai stogo dengimo kaštus išpučia ir darbų kaina, tačiau tiems, kas šio darbo nėra dirbęs arba žino mažiau, ekspertai pataria darbus patikėti profesionalams. „Norite sutaupyti – būkite kontroliuojančiu pagalbininku“, – siūlo L. Gečas.
Stogą dengtis pačiam specialistai pataria tik tada, jeigu žmogus yra kruopštus, kantrus bei turi geometrijos ir statybų žinių. „Esame turėję atvejų, kuomet žmonės, dengiantys stogą pirmą kartą, tai padaro geriau nei tie, kurie skelbiasi dengiantys stogus 30 metų, nes jie daro tiksliai pagal naujausias instrukcijas, o ne pasikliauja kelių dešimčių metų senumo technologijomis“, – pasakoja UAB „Agmeka“ vadovas G. Šlivinskas.
Šiuolaikinės statybinės medžiagos darbus taip pat gerokai palengvina. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje gaminami „Eternit Baltic“ banguoti lakštai yra lengvai montuojami, jiems pjaustyti nereikia jokių specialių papildomų įrankių.
Vis dėlto G. Šlivinskas taip pat pataria nevengti pasitelkti ir stogo dengimo specialistus, o pirmiausia tokiais atvejais, kuomet stogo konstrukcija yra sudėtinga – turinti daug lūžių, šlaitų, skirtingų formų. Tokiu atveju profesionalai darbus atliks ne tik greičiau, bet dažnai netgi pigiau. „Tiek procesas, tiek rezultatas jus tikrai nudžiugins“, – apibendrina G. Šlivinskas.
Darbų sauga – ne mažiau svarbi
Vis dar neretai Lietuvoje pro pirštus žiūrima ir į darbų saugos reikalavimus. Nors naudojant saugos priemones ilgėja darbų atlikimo terminai, tačiau saugus darbas visada turėtų būti prioritetas.
Dengiant stogus pirmiausia svarbu dėvėti tinkamus rūbus. Dėvėti neslidžius batus, mūvėti pirštines, būti užsidėjusiems apsauginius akinius, šalmą, apsauginius diržus jau turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Ne mažiau svarbu dengiant stogą yra naudoti tinkamą palipimo techniką (pastovius), t. y. dirbant turėti tvirtą pagrindą po kojomis, ant stogo lipti bokštinio tipo laiptatakiu arba kopėčiomis.
Statybų ekspertas L. Gečas pataria nepamiršti aptverti statybų aikštelės, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, o taip pat naudoti tik tvarkingą mažąją elektrinę techniką bei įrankius. G. Šlivinskas atkreipia dėmesį pasisaugoti pjaustant čerpes, kuriose yra daug silikato kristalų. Pjaunat jas, į orą patenka tam tikras akmens dulkių kiekis. Jei dulkių įkvepiama ilgą laiką, didėja rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis ar net plaučių vėžiu. Dėl to būtina dėvėti ne tik akinius, bet ir respiratorių, o siekiant išvengti triukšmo poveikio gręžiant ir pjaustant čerpes – ir ausines.
Nevertėtų stogo dengti ir esant netinkamoms oro sąlygoms. Lyjant stipriam lietui, sningant dirbti ne tik nemalonu, bet ir padidėja tikimybė susirgti, paslysti ant šlapios dangos, o blogiausi atveju – nukristi žemyn. Didelis vėjas taip pat gali būti problematiškas – ant stogo vejas stipresnis, o dengiant, pavyzdžiui, dideliais skardos lakštais, jie veikia kaip burlentės burė.
Taigi, tinkamas stogo dengimo planavimas, sąmatos parengimas gali sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, kurių sąnaudos gali dar labiau išaugti nesilaikant darbo saugos reikalavimų. Todėl geriausia darbus patikėti profesionalams ar bent jau pasikonsultuoti su jais prieš imantis stogą dengti savarankiškai.
