Asbesto šalinimo programos tempu – stogu pasirūpinti turime vos kelerius metus

Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško – Lietuvoje vis dar įprastas vaizdelis yra šiferiu dengti individualių namų, ūkinių pastatų stogai, daugiabučių balkonai. Nors Lietuvoje asbestą ir jo turinčius gaminius bet kokiuose objektuose uždrausta naudoti dar 2005 m., o 2008 m. Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, tačiau ekspertai tikina, kad ji menkai efektyvi ir turi nemažai trūkumų.

Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugelį metų apskritai ignoruota asbesto šalinimo problema Lietuvoje ir toliau sunkiai juda iš mirties taško.<br>UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 7, 2016, 8:06 AM, atnaujinta Apr 18, 2017, 4:06 PM

Skaičiai neramina

Nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. 1990–2002 metais į Lietuvą kasmet buvo įvežama apie 3–4 tūkst. tonų asbesto. Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto lektorė Odeta Viliūnienė, apytiksliai 2/3 Lietuvos provincijos stogų yra užkloti šiferiu, turinčiu asbesto, tačiau tikslūs skaičiai yra neaiškūs.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo pavesta organizuoti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos duomenų bazės sukūrimą. Savivaldybės buvo įpareigotos užpildyti Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitas. „51 savivaldybė atliko asbesto turinčių gaminių inventorizaciją, bet iki šiol neturime apibendrintų duomenų, kiek ir kokios būklės yra pastatų, kurių statybai buvo naudojami asbesto gaminiai, o tai apsunkina tolimesnį asbesto šalinimo planavimą“, – teigia O. Viliūnienė.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys rodo, kad 2007-2013 m. asbesto stogams keisti išmokėta daugiau kaip 8,5 mln. Eur paramos, 2015 m. – 56 659 Eur , už tris 2016 m. ketvirčius – 1 005 312 Eur.

Skaičiuojama, kad iki 2020-ųjų, pasinaudojant parama, kaime gali būti pakeista iki 5 tūkst. tokių stogų. „Pasibaigus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių vykdymo laikotarpiui, Vyriausybė turės numatyti tolimesnius būdus Asbestinių stogų dangos keitimo paramai, nes šiandien nėra jokio tolimesnio finansavimo mechanizmo“, – teigia KTU mokslininkė.

Programa – neefektyvi?

Vis dėlto specialistai negaili kritikos vykdomai Asbestinių stogų dangos keitimo programai. Jų teigimu, programos mastai ir finansavimas yra maži, o pasinaudojant parama stogų pakeičiama nedaug. Ydingas ir pats lėšų skirstymas. „Šiuo metu per daug koncentruojamasi į kaimo vietoves, kur iš esmės asbesto koncentracija yra maža, o ir gyventojų tankumas gerokai mažesnis. Pagal programą miestų gyventojai negali pretenduoti gauti finansavimą“, – teigia Būsto modernizavimo asociacijos prezidentas Vidas Jaškauskas.

Maža to, paramos teikimo mechanizmas yra pakankamai komplikuotas ir žmonės vangiai įsilieja į šį procesą. Norėdamas pasikeisti asbesto stogą ir pretenduoti į ES paramą, žmogus turi atitikti daugybę įvairiausių kriterijų. „Pagal esamą veiklos finansavimo mechanizmą, paramos gavėjas turi pradėti įgyvendinti projektą savo lėšomis po to, kai gaus patvirtinimą, jog yra tinkamas pareiškėjas paramai gauti. O tai daugeliui namų ūkių per didelė našta“, – pasakoja O. Viliūnienė.

Ji pritaria Būsto modernizavimo asociacijos prezidentui, jog didelė problema su asbestiniais stogais išlieka miestuose „Pats stogų keitimas yra Žemės ūkio ministerijos valioje, o, kaip žinia, jos parama yra skirta projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėje ir tai su įvairiais apribojimais“, – tikina O . Viliūnienė.

Uždelsto veikimo bomba

Ekspertai apskritai pasigenda kompleksinio požiūrio į asbesto šalinimą Lietuvoje. Anot jų, būtina kurti kompleksišką asbesto turinčių gaminių šalinimo sistemą visoje Lietuvoje.

Šalyje vykstantis modernizavimo procesas, su kuriuo galėtų būti susietas pavojingų stogo dangų keitimas, taip pat nenumato galimybių pasikeisti tik stogo dangą. Europos Sąjunga skiria lėšas tik tokioms priemonėms kurios pagerina energinį efektyvumą, o tik stogo dangos pakeitimas energetiniam efektyvumui įtakos neturi.

Kol kas sunkiai keičiasi ir gyventojų požiūris į asbestinių stogų šalinimą. V. Jaškauskas pastebi, kad tai labai priklauso nuo savivaldybių seniūnų. „Ten, kur seniūnai aktyvesni, daugiau kalba su žmonėmis, ten žmonės ir daugiau žino. Betarpiškas bendravimas ir aiškinimas yra labai svarbus“, – teigia Būsto modernizavimo asociacijos prezidentas. Anot jo, prie to jau prisideda ir kai kurios įmonės.

Štai UAB ‚Eternit Baltic“ yra sukūrusi internetinį tinklalapį www.asbestuine.lt, kuriame ne tik glaustai pristato Asbesto šalinimo programą, darbą su šios medžiagos turinčiais gaminiais, utilizavimo niuansus, bet ir vykdo įvairias akcijas, skatindama keisti asbestinius stogus, siūlo gyventojams nuolaidas naujoms stogų dangoms mainais už senų asbestinių pakeitimą.

Tuo metu O. Viliūnienės manymu, visos iniciatyvos, susijusios su švietimu yra sveikintinos, tačiau ją neramina darbo saugos reikalavimų nebuvimas statybvietėje dirbant su asbesto gaminiais. „Statybininkai dažnai nesilaiko darbo saugos reikalavimų, dirba be akinių ir respiratorių“, – pastebi O. Viliūnienė. Anot, jos statybvietėje vykdant darbus su asbesto gaminiais, turi būti taikomos prevencinės priemonės skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai darbe išsaugoti.

Kol atidėliojami būti politiniai sprendimai, formuojasi asbestinių stogų uždelsto veikimo bomba, prie kurios neutralizavimo šiuo metu bent jau švietimu gali prisidėti tiek įmonės, tiek arčiausiai žmonių esantys valdininkai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.