Žiemą stogus egzaminuoja ne vien šaltis

Tingus moka dvigubai. Taip populiarų posakį perfrazuoja specialistai, ragindami namų savininkus ar valdytojus nenumoti ranka į „namų darbus“, kuriuos svarbu atlikti prieš kiekvieną žiemą. Bene labiausiai ir nuolat kenksmingų veiksnių: karščio, šalčio, kritulių bei kitų klimatinių sąlygų veikiama pastato konstrukcija – stogas. Ką vertėtų žinoti norintiesiems jį tinkamai paruošti šaltajam metų sezonui?

UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
UAB „Eternit Baltic“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-12-06 09:34, atnaujinta 2018-02-10 00:27

Samanos – ne puošmena

Prastai sukomplektuoti, nekokybiškai įrengti ar neprižiūrimi stogai mūsų šalyje – gaji tendencija, pripažino bendrovės „Eternit Baltic“ stogų eskpertas Egidijus Gečas.

„Tiek automobilis, tiek bet koks kitas daiktas, laikomas lauke, reikalauja ir atitinkamos priežiūros. Tačiau įprastai stogas užmirštamas iškart, kai tik jis sumontuojamas, – kalbėjo specialistas. – Atrodo, stogas dar nesenas, tačiau ant jo jau susiformavęs didelis samanų sluoksnis. Ypač palankios sąlygos joms augti susidarė šią vasarą, kuri buvo gana lietinga. Kai gausu lietaus ir šilumos, net per trumpą laiką stogas gali pasikeisti neatpažįstamai.“

E. Gečo teigimu, gal ir atrodo, kad apsamanojęs stogas suteikia senoviško žavesio, savotiško kolorito, tačiau iš tiesų samanos gadina faktiškai visų rūšių dangas bei trumpina jų tarnavimo laiką. Esant sparčiam samanojimui, anot specialisto, stogą valyti reikėtų kartą per metus, geriausia – po vasaros. Samanas naikina, samanojimą mažina ir specialiai tam skirtos priemonės. Prieš šaltąjį sezoną taip pat patartina apžiūrėti stogo dangą dėl mechaninių pažeidimų, nes žiemą net ir nedideli įtrūkimai, įskilimai gali pridaryti daug žalos. Sutrūkusias dangos dalis reikėtų nedelsiant pakeisti.

Apie vandens nutekėjimus signalizuoja dėmės pastogėje, ant sienų, todėl artinantis žiemai patartina atidžiai patikrinti, ar neatsirado tokių nutekėjimų pėdsakų.

Vanduo turi nutekėti be kliūčių

Nesvarbu, kokia danga dengia stogą, artėjant žiemos sezonui būtina užtikrinti nepriekaištingą vandens nutekėjimą nuo statinio: išvalyti įlajas, rinktuvus, lietaus nuvedimo sistemas nuo lapų, šakų ir skujų. Arba vertėtų pasirūpinti specialiomis grotelėmis, kurios apsaugo nuo tokios taršos.

Lietuvoje kol kas ne itin populiaru lietaus nuvedimo sistemose naudoti šildymo laidus, nors tai efektyvi vandens antiužšalimo priemonė. Jei vis dėlto tokia priemonė įdiegta, prieš kiekvieną šaltąjį sezoną reikėtų patikrinti, kaip ji veikia.

Prieš šaltąjį sezoną taip pat pravartu pasitikrinti, ar nepažeista pati lietvamzdžių sistema, neįtrūkę stogo tarplatakiai.

Ilgametę patirtį turintis stogų dengimo specialistas Gediminas Didžkopis įspėja, kad lietaus nuvedimo sistemai nemenkų eibių gali pridaryti ir gausaus sniego nuošliaužos – krisdamos jos gali išlaužti vandens latakus stogo kraštuose. O ypač tokios sniego sankaupos grėsmingos virš įėjimų į gyvenamąsias patalpas, garažų.

„Geriausias sprendimas – sniego gaudytuvai ar smulkintuvai. Žinoma, prasmingiausia tuo pasirūpinti dar montuojant stogą, nes vėliau įrenginėjant šias saugos priemones gali tekti papildomai tvirtinti stogo elementus, o tai reiškia ir papildomas išlaidas“, – teigė G. Didžkopis.

Jei sniego laikikliai ar smulkintuvai ant stogo įrengti, prieš kiekvieną šaltąjį sezoną reikėtų patikrinti jų tvirtinimą.

Temperatūrų pokyčiai – itin žalingi

Dar viena probleminė vieta, į kurią reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, – kamino apdaila.

„Žiemą šildantis kaminas įkaista, o išorėje laikosi šaltis, tad konstrukcija veikiama didelio temperatūrų skirtumo. Todėl prieš šildymo sezoną reikėtų patikrinti, ar nepažeista kamino apdaila, vandens izoliacija. Pro kamino apdailą pratekėjęs vanduo skverbiasi į stogo konstruktyvą, gadina medinę stogo konstrukciją ir trumpina jos tarnavimo laiką. Šiltinimo medžiaga taip pat sudrėks ir praras savo efektyvumą, neklabant jau apie tai, kad gali įsiveisti kenksmingas pelėsis“, – atkreipė dėmesį G. Didžkopis.

Kadangi šaltajam Lietuvos sezonui būdingi dažni šalčio ciklai, kai temperatūra iš pliusinės keičiasi į minusinę ir atvirkščiai, anot specialisto, verta atkreipti dėmesį ir į pačių stogo dangų specifiką. „Šąlant vanduo plečiasi, o atšilus – susitraukia. Atitinkamai į dangą susigėręs vanduo, esant tokiems temperatūrų pokyčiams, ima ardyti ją iš vidaus. Todėl renkantis keramines ar betonines čerpes labai svarbu atsižvelgti į jų kokybę bei gamintojo suteikiamą garantiją“, – patarė stogų specialistas.

Tuo tarpu temperatūros pokyčiams ypač jautrios metalo dangos nuolat traukiasi ir plečiasi – dėl šios priežasties įvairūs sujungimo bei tvirtinimo elementai patiria didelį krūvį. „Jau montuojant stogą būtina pasirūpinti kokybiškais elementais, nes jie yra labiausiai pažeidžiami, bei paisyti technologinių reikalavimų, antraip vėliau teks susidurti su nemenkomis problemomis. Pavyzdžiui, prarūdijus, išsiklaipius varžtams gresia vandens nutekėjimas į pačią stogo konstrukciją“, – įspėjo G. Didžkopis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.