Draugiškas sveikatai ir figūrai
Arbūzai labiausiai vertinami dėl minkštime esančio natūralaus antioksidanto likopeno, sktinančio ląstelių atsinaujinimą ir stiprinančio imuninę sistemą.
Dėl šlapimą varančių savybių, o taip pat dėl arbūze esančio kalio bei aminorūgščių, ši uoga labai naudinga aukštą kraujospūdį turintiems asmenims.
Be to, tai vienas iš saldumynų, kurį galima valgyti negalvojant apie papildomus kilogramus, mat 100 gramų yra tik 38 kcal.
Lietuvoje galite rasti kelių veislių arbūzų sėklų. Vaisių žievė gali būti ne tik įprasta žalia su tamsesniais dryželiais („Sugar Baby“), bet ir tamsiai žalia (besėkliai „Granate“ ar „Red Star H“) ar geltona („Złoto Wolicy H“). Taip pat gali skirtis ir minkštimo spalva – ji gali būti geltona („Janosik“).
Lyg augintumėte agurkus
Specialistai teigia, kad jeigu auginate agurkus, tai užsiauginsite ir arbūzų, kadangi pats procesas labai panašus. Pirkite tokias sėklas, kurios yra pritaikytos augti šaltesnėmis sąlygomis. Į vazonėlius sėklas sėkite kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.
Arbūzų sėklas rekomenduojama sėti po vieną į daiginimo puodelį. Optimali augimo temperatūra dieną +22–28 °C, o naktį +18–22 °C. Jei temperatūra žemesnė, sėklos ilgai nedygsta ir gali net supūti.
Į nuolatinę augimo vietą daigai perkeliami, kai augalas užaugina 4–5 tikruosius lapelius – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, jau praėjus šalnų pavojui.
Geriausia arbūzus auginti lauke, iš bėdos, tinka ir šiltnamis. Arbūzai turi būti auginami saulėtoje vietoje, kur nėra pavėsio, lengvoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Durpingas dirvožemis netinka, nes arbūzus greitai apninka ligos. Arbūzai geriausiai dera neutralioje pH. Jei nesate tuo tikri, tuomet galite įberti pelenų arba padaryti pelenų tirpalą, kurį reikia palaikyti 2 dienas prieš įpilant į duobutę.
Be to, augdami arbūzai iš dirvos pasiima nemažai maisto medžiagų, todėl rekomenduojama arbūzų auginimo vietą keisti kasmet.
Šie augalai turi stiprią šaknų sistemą, įsiskverbiančią į žemę iki 5 m, todėl svarbu tinkamai paruošti dirvą. Daigui reikalinga didelė duobutė, į ją galite įterpti komposto.
Daigus reikia sodinti 100 x 50–70 cm atstumu. Jeigu oro sąlygos nėra palankios, pasodintus arbūzų daigus pirmąsias dvi savaites verta pridengti plėvele.
Augalams vystantis ir formuojantis vaisiams, laistyti augalus reikėtų gausiai, porą kartų per savaitę. Laistydami arbūzą liekite tik šaknis, nepažeiskite lapų.
Arbūzų šaknys jautrios oro trūkumui, todėl po stipresnio lietaus ar laistymo, kol virkščios dar neuždengusios dirvos paviršiaus, žemę reikėtų išpurenti.
Arbūzų virkščios neturi pridėtinių šaknų ir arbūzai taip pat prisitaikę drėgmę sugerti lapais. Juos būtina atsargiai ravėti, negalima virkščių kilnoti, nes arbūzai pradės džiūti.
Iš vieno daigo gerą vasarą užauga 2–3 arbūzai ir jeigu matote, kad mezgasi daugiau vaisių, tuomet juos reikėtų nugnybti, nes jie bus maži ir nespės sunokti. Vaisiai sunoksta ne vienu metu. Anksčiausiai sunoksta vaisiai, esantys pagrindinio stiebo apatinėje dalyje.
Jei dirva ilgai būna drėgna, būtina po vaisiais padėti medines lenteles, kad jie nepradėtų pūti.
Derlius renkamas nuo liepos galo iki rugpjūčio pabaigos. Svarbu vaisius nurinkti iki žymaus orų atvėsimo ar šalnų. Nokinti galima gerai vėdinamoje, šaltoje patalpoje.
