Svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje per metus iškrenta iš tiesų nemažai kritulių, bet ne vien nuo to priklauso dirvos drėgmė. Ji priklauso ir nuo jos granuliometrinės sudėties, ir nuo gruntinio vandens lygio. Jei drėgnesnei dirvai parinksite sausamėgius augalus, apie svajonių sodą tg galite pamiršti, todėl šį kartą aptarsime drėgno sklypo apželdinimo ypatumus.
Drėgno sklypo sausinimas
Jei sklypas gana pažliugęs, pirmiausia reikėtų nustatyti drėgmės pertekliaus priežastis. To priežastis gali būti ne tik krituliai, bet ir paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, ar net sumažėjęs drėgmės garavimas. Bet kokiu atveju reikėtų pagalvoti apie drenažą.
Drenažo įrengimą reikia pradėti nuo sklypo reljefo aukščio ir gruntinių vandenų lygio nustatymo, taip pat reikėtų pasvarstyti apie natūralaus nuolydžio formavimą nuo namo link sklypo krašto. Nuolydžio apačioje galite įrengti tvenkinį, kurio vandenį galėsite panaudoti laistymui.
Jeigu sklypo reljefą norite išlaikyti lygų, pačioje žemiausioje vietoje išilgai tvoros turėtumėte iškasti 2–3 m ilgio, 50 cm pločio ir ne mažiau kaip 1 m gylio griovį. Ypatingai tuo pasirūpinti turėtų tie, kas įrenginėja tvoras su įgilintais pamatais. Išimtą gruntą panaudokite žemesnėms vietoms išlyginti. Griovyje reiktų įrengti drenažinę talpą: skaldos ir žvyro ar smėlio sluoksnį.
Kaip apželdinti?
Kalbant apie apželdinimą, aišku, pirmiausia galvosite apie veją, tad turite pasirūpinti tinkamu paviršiaus išlyginimu. Jei žemesnėse vietose kaupsis vanduo, apie gražią veją galėsite tik pasvajoti.
Be to, kasmet ją teks aeruoti ir smėlinti. Drėgnose dirvose rekomenduojama prieš aeruojant išberti 0,5-1,0 cm storio smėlio ir ceolito sluoksnį, jie gerina dirvos struktūrą ir vandens pralaidumą.
Taip pat veją reikėtų saugoti nuo išmindžiojimo, tad ten, kur vaikščiosite, įsirenkite trinkelėmis, akmenimis grįstus ar kitokius takelius.
Jei norite savo sklype sodinti lapuočių medžių, tam tinkamas bus pilkasis klevas, alksniai, amelankis, beržai, gudobelės, gledičijos, ligustrai, magnolijos, kriaušės, gluosniai, šeivamedžiai, šermukšniai ir liepos.
Spygliuočių mylėtojams reikėtų pagalvoti apie kėnius, Lausono puskiparisius, tujas ar kanadines tsūgas.
Galima užveisti ir krūmų bei gėlių: andromedų, aronijų, alksnočių, erikų, bruknuolių, rododendrų, diervilių, šluotelinių hortenzijų, kerijų, veigelių, astilbių, gunerų, melsvių, vilkdalgių, liguliarijų, lobelijų, monardų, dantytalapių raktažolių, cezolijų ar balzaminių sprigių.
Tiesa, galvojantiems apie gėles, gėlyną sodinkite aukštesnėse vietose ar pakelkite įrėmindami dekoratyviais akmenimis, formuodami kalnelį. Venkite svogūninių gėlių, išimtis – vilkdalgiai, kurie drėgmę itin mėgsta. Daugiametės gėlės taip pat ištveria drėgną šiltąjį sezoną, tačiau žiemą užmirkusios gali žūti.
Daržas drėgname sklype
Jei drėgname sklype galvojate įrengti daržą, rinkitės pakeltas lysves. Jas įrenkite iš drėgmei atsparių medžiagų, pavyzdžiui, plastikinių lentų, taip sumažinsite įmirkimo riziką.
Dirvožemio struktūrą galite pagerinti smėliu, durpėmis, kad šaknims nestigtų oro. Labai drėgnuose sklypuose šakniavaisinių daržovių greičiausiai auginti nepavyks, tačiau galite rinktis lapines kultūras, kopūstines daržoves.
Pernelyg drėgnuose daržuose augalus sodinkite daigais, kai dirvožemis šiek tiek pradžiūsta, mat į dirvožemį pabėrę sėklų, rizikuojate, kad jos supus ar augalų šaknys prasčiau formuosis ir skurs.
Drėgmės problemą kiek sumažinti galėsite ir pasirinkę mišraus daržo strategiją. Kitaip tariant, įprasta daržoves augindami su didesnio drėgmės poreikio augalais.
