Šilėnų soduose gyvenantis Stanislavas Sipovičius, trečiadienį paryčiais pamatęs, kad lauke 2 laipsniai šalčio, puolė į šiltnamį įjungti elektrinio šildytuvo.
Taip šią savaitę elgėsi ne vienas sostinės sodininkas. Kur nėra elektros, šiltnamiai šildomi kapų žvakėmis, tad naktimis jie šviečia kaip kosminiai laivai.
Kiti vilniečiai bent jau šiltnamių sienas apdengė papildoma polietileno ar agroplėvele.
Tačiau specialistai patarė neskubėti. Norėdami kuo anksčiau užsiauginti daržovių, vilniečiai jas sodina į neįšilusią žemę, o paskui augalus reikia šildyti.
Ridikėliai ryja elektrą
S.Sipovičiaus šiltnamyje – svogūnai, salotos ir ridikėliai. Jie pasėti daugiau nei prieš mėnesį, bet dar visai maži.
„Neprisimenu metų, kad niekas taip neaugtų. Netgi šildomame šiltnamyje augalai skursta“, – stebėjosi pensininkas.
Lauke jis rodė lysvėje susodintus žieminius česnakus. Jų laiškai pageltę nuo šalčio.
Tiesa, dieną pašvietus saulei, S.Sipovičiaus šiltnamyje – 20 laipsnių šilumos.
Tačiau atėjus vakarui ir čia iš karto atvėsta, todėl tenka įjungti elektrinį šildytuvą.
„Auginame daržoves tik sau, o šiemet net ridikėliai elektrą ryja“, – atsiduso vilnietis.
Vagims pašvietė kelią
Janina Galvanauskienė vardijo šaltų orų pridarytus nuostolius: „Dvylika pomidorų daigų pirkau turguje. Pasodinau šiltnamyje ir visi nušalo. Šalna nuvirino rododendrą prie namo. Taip dar nebuvo, kad lauke augalus gegužę nuo šalčių tektų slėpti.“
Vilnietė baiminasi, kad šiemet nepavyks ne tik daržovių užsiauginti. Gali sode neužderėti obuoliai, kriaušės.
J.Galvanauskienės kaimynė šiltnamį šildė kapų žvakėmis. Vieną rytą rado jas degančias, tačiau agurkų daigai ir svogūnai pradingę, o žemė ištrypta.
„Uždegdama žvakes kaimynė vagims pašvietė kelią ir palengvino darbą“, – kalbėjo moteris.
Šilėnų soduose gyvenančio Vasilijaus Tipovičiaus namiškiai pomidorus šiltnamyje susodino praėjusį šeštadienį.
„Niekas neauga, atrodo, kad augalai atgal į žemę nori sulįsti“, – neįprastu pavasariu stebėjosi vilnietis.
Išrado naują sėjos būdą
Anksčiau S.Sipovičiaus šiltnamis buvo šildomas radiatoriais. Bet jie prakiuro, tad tenka verstis su elektriniu šildytuvu.
Patyręs sodininkas šiltnamyje išnaudoja kiekvieną pėdą. Tam jis sugalvojo sėklų sėjimo įrankį. Jam vyriškis naudoja paprasčiausią plastikinę dėžutę, į kurią buvo supakuota mėsa.
Dėžės kampe S.Sipovičius pradūrė skylę. Užkliuvusios už dėžės nelygumų sėjamos sėklos po vieną išbyra į dirvą.
„Kai sėklas taip pasėju, augalai neišauga kuokštais. Nereikia jų retinti, be reikalo švaistyti energijos šildant šiltnamį, taupau vandenį laistydamas“, – džiaugėsi S.Sipovičius.
Prieš tai sodininkas sėklas dar išrūšiuoja kiaurasamčiu. Į dirvą beria tik didžiausias, likusias kiaurasamtyje.
Už viską reikia mokėti
Pomidorų augintoja Laura įspėjo skubančius kuo anksčiau daigus šiltnamiuose sodinti vilniečius: žemė dar gali būti neįšilusi, be to, gresia šalnų pavojus. Taip šiemet ir nutiko.
Tiesa, priemonių šildyti šiltnamį yra. Tik, suprantama, visos jos kainuoja.
Anot Lauros, patys paprasčiausi šiltnamyje yra šilumos akumuliatoriai. Per dieną šilumą sugeria vanduo, akmenys, betonas, kiti tamsūs paviršiai. Dirvą galima apdengti juoda plėvele, kampuose išdėlioti tamsios spalvos lakštus.
Jie taip pat taps šilumos akumuliatoriais.
Nemažai šilumos iš šiltnamio prarandama dėl prastos dangos. Tad geriausia šiltnamį uždengti keliais dangos sluoksniais. Oro tarpai tarp jų gerai sulaikys šilumą. Bet tai – papildomos išlaidos. Pūdamas šilumos išskiria ir kompostas. Tačiau daug jo šiltnamyje nepriversi.
Gelbėja ir agroplėvelė – ja šiltnamyje galima uždangstyti augalus. O kai kurie daržininkai šaltomis naktimis šiltnamius pašildo net elektriniais ar dujiniais šildytuvais.
Padeda atlaikyti šalnas
Paklaustas apie šiltnamių šildymą kapų žvakėmis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro darbuotojas Vytautas Zalatorius tvirtino, kad toks šilumos šaltinis geriau nei nieko. Jis augalams padeda ištverti šalnas.
Anot V.Zalatoriaus, šalna vieną naktį augalams smarkiai pakenkti neturėtų. Bet jeigu pašąla kelias naktis, šiltnamius pašildyti būtina.
